Lietuvoje gyvenanti lenkė: nesuprantu savo tautiečių

 (34)
„Iš tikrųjų gėda nežinoti to krašto, kur gyveni, kalbos“, - sako Lietuvoje gyvenanti lenkė tiems tautiečiams, kurie skundžiasi susidūrę su sunkumais dėl kalbos. Kaip ir iš Maskvos į Vilnių emigravęs Viktoras ji sako, kad valstybę, kurioje gyveni, nepaisant to, kokios tautybės esi, reikia gerbti.
Lietuviškos - Lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Viktorai, labai patiko Jūsų pasakojimas. Tikras, sukelia daug teigiamų emocijų. Lietuva yra mano gimtasis kraštas, nors esu lenkė. Neišsižadu savo lenkiškų šaknų, bet kartais irgi nesuprantu savo tautiečių, kuriems tiesiog yra būtinas dalykas – gatvių pavadinimai lenkų kalba arba pavardžių rašymas

Žmonės kartais pamiršta, kad vis dėlto mes, nors ir lenkai, bet gyvename Lietuvoje ir reikėtų gerbti tą valstybė už tai, kad čia mūsų vaikai gali mokytis lenkiškose mokyklose. Visada stebiuosi, kai pradeda dejuoti, kaip čia blogai gyventi lenkams. Manau, jeigu į viska žiūrėtume objektyviau ir patys norėtume matyti daugiau gerumo, tai viskas būtų gerai.

Tiems, kurie skundžiasi dėl kalbos, norėčiau pasakyti – iš tikrųjų gėda nežinoti to krašto, kur gyveni, kalbos, ypatingai tiems, kurie čia gimė. Žmogus, kuris nenori mokytis, visada suranda priežasčių, o tas kuris nori, ieško galimybių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (75)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (242)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (297)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?