Lietuvoje gyvenanti lenkė: nesuprantu savo tautiečių

 (34)
„Iš tikrųjų gėda nežinoti to krašto, kur gyveni, kalbos“, - sako Lietuvoje gyvenanti lenkė tiems tautiečiams, kurie skundžiasi susidūrę su sunkumais dėl kalbos. Kaip ir iš Maskvos į Vilnių emigravęs Viktoras ji sako, kad valstybę, kurioje gyveni, nepaisant to, kokios tautybės esi, reikia gerbti.
Lietuviškos - Lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Viktorai, labai patiko Jūsų pasakojimas. Tikras, sukelia daug teigiamų emocijų. Lietuva yra mano gimtasis kraštas, nors esu lenkė. Neišsižadu savo lenkiškų šaknų, bet kartais irgi nesuprantu savo tautiečių, kuriems tiesiog yra būtinas dalykas – gatvių pavadinimai lenkų kalba arba pavardžių rašymas

Žmonės kartais pamiršta, kad vis dėlto mes, nors ir lenkai, bet gyvename Lietuvoje ir reikėtų gerbti tą valstybė už tai, kad čia mūsų vaikai gali mokytis lenkiškose mokyklose. Visada stebiuosi, kai pradeda dejuoti, kaip čia blogai gyventi lenkams. Manau, jeigu į viska žiūrėtume objektyviau ir patys norėtume matyti daugiau gerumo, tai viskas būtų gerai.

Tiems, kurie skundžiasi dėl kalbos, norėčiau pasakyti – iš tikrųjų gėda nežinoti to krašto, kur gyveni, kalbos, ypatingai tiems, kurie čia gimė. Žmogus, kuris nenori mokytis, visada suranda priežasčių, o tas kuris nori, ieško galimybių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (74)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (158)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (191)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (123)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.