Lietuviškos mirties šmėkla skrieja per Europą

 (67)
Žiaurios žmogžudystės, įvykdytos praėjusį šeštadienį, aidas neaplenkė ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Didžiausiose tautiečių susibūrimo vietose – lietuvių kirpyklose, parduotuvėse, prekybos centruose netyla diskusijos apie tai, kodėl mūsų šalies atsakingos tarnybos nesugebėjo išgelbėti į nelaimę pakliuvusios merginos.
© A.Stackevič nuotr.

Pusvalandis beviltiško pagalbos šauksmo, nieko nežadančio bendravimo su BPC – kas galėjo būti blogiau vilties vis dar tuo metu neprarandančiai aukai? Lietuvos žiniasklaidoje rašoma, kad nužmogėję banditai veikė prisižiūrėję kino filmų. Tiesa, šiemet pasirodė vienas labai panašus į šiurpų šeštadienio scenarijų filmas, kuris vadinasi „Pagalbos šauksmas“. Deja, šio filmo tikriausiai dar nematė Lietuvos pagalbos tarnybų darbuotojai.

Jei kas nors iš BPC atstovų būtų jį matęs, gal būtų susivokęs, kaip padėti merginai bagažinėje. Čia vien klausimų, ar važiuojant jaučiasi bildesys, nebeužteko. O kur dar mūsų pagalbininkai ore – ne taip dažnai naudojami karinių oro pajėgų sraigtasparniai. Tikėtina, kad per tą pusvalandį ar šiek tiek ilgesnį laikotarpį, kol žudikai vežė merginą sudeginti, nesunkiai būtų pastebėję nepilnametės apibūdintą automobilį.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, net į paprastus šeimyninius kivirčus reaguojama greitai ir atsakingai. Jei kokia porelė susipyko naktiniame klube, tai prie jo suvažiuoja penki – šeši policijos ekipažai. Sraigtasparniai čia pakeliami dėl įvairių priežasčių, ir tikrai ne visada dėl žmogžudysčių.

Ne kartą teko vidurnaktį nubusti nuo orą virpinančio triukšmo ir galingų prožektorių šviesų. Tiesa, šioje šalyje, skirtingai nei Lietuvoje, pagalbos 112 arba 999 numeriais be SIM kortelės prisišaukti nepavyks. Tai paaiškinama paprastai: šalis yra per didelė, kad bet kas galėtų nebaudžiamai skambinėti ir trukdyti tarnybų darbą.

Anglijos lietuviai nesupranta ir tai, kaip paslaptingai dingo aukos SIM kortelė. Jei nusikaltėliai ją išėmė, tai kodėl jie paliko telefoną? Ir kaip mergina galėjo be SIM kortelės paskambinti savo draugui? Tačiau, manau, išvada yra viena ir nenuginčijama - jeigu visos tarnybos savo darbą būtų dirbusios tinkamai, šiandien nebūtų apie ką diskutuoti.

Labiausiai mūsų mažos valstybės piliečius jaudina tai, kad nusikaltimai darosi vis įžūlesni ir nenuspėjami. Daugelis emigrantų šiandien pasidžiaugia, kad gyvena valstybėje, kurioje yra palyginti saugu, ir kuri iš tikrųjų rūpinasi žmogumi. Žinoma, tokių blogų „naujienų“ mūsų tautiečiai neskuba pranešti savo viršininkams ar kolegoms. Gėda, kad esame maža tauta, o pačiais baisiausiais nusikaltimais jau spėjome išgarsėti visame pasaulyje. Ne vienas britas jau žino, kad lietuvių baudžiamosios bylos jų teismuose „puikuojasi“ kaip vienos iš žiauriausių ir masiškiausių po tokios didelės lenkų bendruomenės nusikaltimų. Todėl baisu ir pagalvoti, kas laukia ateityje. Ar mūsų valstybė pajėgi sutramdyti išsigimėlių išleistą mirties šmėklą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.