Tiesa, nesu tipinis emigrantas (nors dažnai grįžtu namo aplankyti giminių, pabūti su čia likusiais draugais). Esu Lietuvos lenkas, kuriam Lenkija buvo galimybė tapti didelės tautos dalimi (tačiau apie papročius, tradicijas ir tokius reikalus papasakosiu kitą kartą). Šį kartą aš papasakosiu apie kainas Lenkijoje.

Iš karto pasakysiu, kad Lenkijoje yra tikrai daug įmonių, kurios Lietuvos klientus aptarnauja Lenkijoje, o lietuviai dažnai apie tai net nežino. Tai iš tikrųjų nieko blogo, daug didelių įmonių turi savo biurus skirtingose pasaulio šalyse. Aš pats dirbau vienoje greitųjų paskolų įmonėje, nenorėdamas išduoti kurioje, pavadinsiu ją „Divident Finansai“. Suprantama, kad mes, lietuviai arba Lietuvos lenkai, mokėdami bent 4 kalbas (lenkų, rusų, lietuvių, anglų) uždirbame apie 30-50 proc. daugiau nei tą patį darbą dirbantys lenkai. Palyginimui, algos Lenkijoje labai panašios: minimalus atlyginimas „į rankas“ – 311 eurų (Lietuvoje – 317 eurų).

Tiesa, didesniuose miestuose algos daug didesnės. Vidutinė alga Varšuvoje į rankas siekia net 880 euro, o toki darbą mokant kelias kalbas ir turint išsilavinimą nera taip ir sunku.

Atrodo viskas labai gražiai, kol negalvosime apie svarbiausią dalyką – išlaidas.
Autorius Robert Borkowski

Šiuo metu dirbu vienoje finansų brokerių įmonėje, o tai pat turiu siuntų gabenimo įmonę „Greitos siuntos“ (perku daiktus Lenkijoje ir atvežu užsakovams į Lietuvą). Pats nuomoju 3 kambarių butą praktiškai pačiame Varšuvos pakraštyje. Nuomos kaina – 350 eurų + mokesčiai (apie 130 eurų). Dar reikia pridėti mėnesinį autobuso bilietą (10 eurų su studento nuolaida), mokesčius už telefoną + internetą (apie 10 eurų per mėnesį), todėl vien tam, kad turėtum stogą virš galvos ir sąlygas parašyti šį straipsnį, reikia uždirbti bent jau 500 eurų.

Sutinku, kad maistas yra pigus (tai, ką matote nuotraukoje, kainavo 30 eurų). Maistą perku tik internetu (tiesiog man nepatinka nešioti 12 litrų gėrimų butelius, be to, man patinka stovint laiptinėje stebėti, kaip kurjeris dusdamas neša mano užsakymą).

Pats gaminu tikrai retai, galbūt kitaip būtų, jei gyvenčiau su kažkuo – būtų ir skaniau, ir pigiau (neįsivaizduoju, kaip galima valgyti tą pačią sriubą 3 dienas iš eilės).

Kitas dalykas – savaitgalį visada norisi išeiti į miestą, pašėlti, išgerti alaus, pašokti, pabūti gamtoje. Varšuva yra puikus miestas, nes turi plačią upę, kurios pakraščiuose yra paplūdimys, kur renkasi jaunimas, o centras praktiškai niekada nemiega – vienoje gatvėje gali rasti keliasdešimt barų ir vietų, kur gali pasėdėti.

Būtent vakar buvau bare, kur tamsus kavos skonio porteris kainavo 24 zlotus. Ar jus Vilniuje irgi matėte kokią nors vietą, kur bokalas kainuoja beveik 6 eurus? Aš irgi ne, ir iš tikrujų nepirkčiau, tiesiog barmenas jau buvo įpiles alaus, be to, kas man, jei galiu tiek sumokėti.
Užeję vakare į kokią piceriją ar greito maisto barą irgi paliksite ne mažiau nei 7-8 eurus už užkandį – supraskite, mokate ne už maistą, bet už paslaugą pabūti ir paūžti dideliame mieste.

Apibendrinant, reikia džiaugtis, kad šiuo metu gyvenate Lietuvoje – čia pramogos daug pigesnės nei kituose Europos miestuose, už tuos pačius pinigus tikrai galite leisti sau daugiau. O tiems, kurie uždirba mažai, patarimas tik vienas – pradėkite uždirbti daugiau.

Gyvenate svetur? Pasidalykite, kiek išleidžiate per mėnesį užsienyje, kokios kainos vyrauja šalyje, kur šiuo metu esate apsistoję! Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt!