Lietuvis Anglijoje: mes čia - vergų vietoje

 (344)
„Taip, mes čia - vergų vietoje, bet už tai galim sau leisti skaniai pavalgyti ir nusipirkti drabužių“, - pasakoja į Angliją emigravęs 43-ejų Večiaslavas. Vyras sako – buvo laikas, kai ir Lietuvoje jam buvo gerai, tačiau nebegalėjęs gyventi už grašius, tad pasitraukęs užjūrin. „Jei Lietuvoje viskas būtų gerai, tai ar aš, 43-ejų metų vyras palikčiau šalį?“, - retoriškai klausia jis.
© Shutterstock nuotr.

Aš taip pat negalvojau palikti Lietuvos: nors turėjau šansą prieš 11 metų išvažiuoti į Glazgą, dirbti spaustuvėję, bet man užtekdavo pinigų gimtinėje. Vis dėlto, atėjo ta akimirka, kai jau nebegalėjau gyventi už grašius, o dar darbe – fiktyvus bankrotas. Labai geras darbas buvo, bet...

Ir man, 43-ejų metų vyrui reikėjo palikti tą žemę, tapome nereikalingi savo valstybei: darbo nėra, darbo birža man padėti susirasti darbo negalėjo, tad ką reikėjo daryti? Rizikavau ir išskridau gruodžio 30 d. į Airiją. Ten darbo neradau, įlipau į keltą Anglijon, o ten radau ir darbą, ir kambarį...

Taip, mes čia - vergų vietoje, bet už tai galim sau leisti skaniai pavalgyti ir nusipirkti drabužių. Aišku, lenkai čia labai okupavę darbo vietas – ateinant į agentūrą iškart užduoda klausimą „ar kalbi lenkiškai?“. Gal taip tik man buvo, bet keturiose agentūrose su šiuo klausimu susidūriau. Kai latvis atsakė - „ne, nekalbu“, jam buvo atsakyta ieškoti darbo kitur. Na, bet ne tai svarbu.

Noriu pasakyti, kad jei Lietuvoje viskas būtų gerai, tai ar aš, 43-ejų metų vyras palikčiau šalį? Yra kaip yra, mes nereikalingi savo valstybei, už tai labai gėda. Labai daug mano pažįstamų išvažiavo anksčiau, iki šiol ten gyvena – kas Airijoje, kas Anglijoje, jau tūri anūkų, net turi šių šalių pilietybę.

Užduokite klausimą mūsų seimūnams – kodėl taip yra? Ar mes būsime kada reikalingi savo šaliai? Vis dažniau rašoma, kaip čia – Airijoje, Anglijoje – blogai, bet vis tiek čia atvažiuoja daug jaunų žmonių. Tiesa, dabar sunkiau rasti darbą, keliami kalbos reikalavimai – Anglija juk ne guminė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (40)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (281)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.

Emigravau į Angliją studijuoti – kai grįžęs pamačiau kainas, negalėjau patikėti savo akimis (262)

Esu Audrius, man 21-eri metai, gyvenu Londone. Šiuo metu dirbu ir studijuoju elektronikos, tinklų, robotikos ir kompiuterinių sistemų inžineriją.