Lietuviai ne kvaili - dabartinė rinkimų sistema visiškai nevykusi

 (59)
Neseniai Dovydas Skarolskis labai teisingai pamėgino suklasifikuoti Lietuvoje itin sparčiai besiveisiančius „šiukšlininkus“. Suklasifikavo juos, nors jų tiek daug, kad visada baisu, jog kažką praleisi.
Zenonas Vaigauskas, rinkimai, Lietuvos respublikos vyriausioji rinkimų komisija
© DELFI / Audrius Solominas

Lietuva, atrodo, serga ir sirgs dar ilgai. Jei tie veikėjai, mano manymu, darkysis ir terš Lietuvos vardą. Bet visi jie turi pasiteisinimą – jie kovoja prieš sistemą. Tam, kad nuraminčiau, tiesiog trumpai paaiškinsiu, kodėl taip nėra ir kodėl jų gyvybingumas įmanomas tik tada, kai žmonės yra nusivylę savo nesugebėjimu gerai gyventi. Lietuviai keikia valdžią, nors patys yra kalti – ką išrinkot, tą ir turit.

Blogiau už bet kokį totalitarizmą yra „durniai, su iniciatyva“. Jie ne tik neturi žalio supratimo apie politiką, bet apskritai dažniausiai nesugeba logiškai mąstyti. Jie ragina sugrąžinti arklius į Lietuvos kelius, siūlo sekti Baltarusijos ir Ukrainos pavyzdžiu ir visa tai pavadina „kova prieš sistemą“. Jūs ne kovojate prieš sistemą. Visos tos kvailos pedofilų paieškos parodė tik viena: duok durniui su iniciatyva valdžią, tai čia bus blogiau nei Šiaurės Korėjoje.

Atrodo, kad visų kedininkų, paksininkų, tomaševskininkų ir kitų pasiteisinimas: o ką padarė Landsbergis, ką padarė Kubilius? Landsbergis – primenu, jei nesimokėte mokykloje – buvo vienas iš svarbiausių Nepriklausomybės atgavimo veikėjų. Kubilius bandė gelbėti Lietuvą ekonominės krizės laikotarpiu. Abu padarė daug klaidų. Ir reikėtų stengtis jas ištaisyti, užuot pavertus Lietuva gra(u)žulandu.

Toks lietuvių mentaliteto smukimas, kai nesigėdijama kvailumo yra simetriškas valdžioje aktyviai besireiškiantiems populistams. Jie irgi drąsiai rėkia, nes jaučiasi turį teisę – juos, pamanyk, išrinko.

Ir jie šiek tiek teisūs: esama balsavimo sistema leidžia į valdžią patekti gana prieštaringai vertinamoms melžėjoms, santechnikams, tikriems gražuliams, trumpai tariant. Būtų labai sveika ir naudinga pradėti kalbėti apie rinkimų sistemą, kuomet į Seimą patenka žmogus, tik turintis procentalų bent pusės visų Lietuvos rinkėjų ir lygiai tiek pat – vienmandatės balsų. Pažiūrėtume, kur tada atsidurtų visi tie gamtos pokštai. Tokią sistemą sukurti nėra sudėtinga.

Lietuviai nėra kvaili, tiesiog dabartinė rinkimų sistema yra visiškai nevykusi. Užtenka nupirkti gėlių Gargždų moteriškėms – ir tu Seime. Užtenka istorijos apie mergaitę – ir tu jau nauja partija. Apie tai, kaip užkirsti tam kelią, jau reikėtų pradėti mąstyti. Nes greitai čia tikrai neliks nė vieno žmogaus, kuris dar turėtų vilčių ką nors pakeisti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (61)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų

Pastebėjau tokia tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (271)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.