Lietuvaitė Kinijoje: kodėl meilėje prisipažįstama gegužę?

 (2)
Kinai ir japonai turi keistą tradiciją - pagal skambesį vieną hieroglifą asocijuoja su kitu, ir taip atsiranda įvairiausios tradicijos, prietarai ir naujos reikšmės. Daugeliui žinoma, kad kinai nemėgsta skaičiaus 4, kadangi jis skamba panašiai, kaip „mirtis“. Taip pat, dovanai niekada negalima pasirinkti laikrodžio, nes skamba panašiai, kaip „pabaiga“, todėl dovanojant laikrodį tarsi žmogui linkima sulaukti tos pabaigos.
© Reuters/Scanpix

Bet šioje skaitmeninėje eroje žodžių kaitaliojimas, žaidimai pasiekė naujus mastus. Net ir mano klientai vietoje „truputėlį palaukite“ rašo == (lygybės ženklas skamba panašiai kaip „palaukti”), o vietoje „viso gero“ rašo „88“ (nes skamba kaip „baibai”).

O su skaičiais 520 atsirado ir visa šventė. Pasirodo, 520 skamba panašiai, kaip 我爱你 (wo ai ni), kas reiškia „aš tave myliu“. 1314 reiškia maždaug „kol mirtis mus išskirs“. Tai va, kaip galima romantiškai prisipažinti meilėje, tiesiog nusiųskite žinutę: 520, 1314.

Čia kinų žaidimai dar nesibaigia. Prieš kelias savaites buvo gegužės 20 d., o tai yra 5 mėnesio 20 d., (520!). Pirmiausia, iš to atsirado tradicija šią diena kelti vestuves, vėliau šią dieną merginos pradėjo laukti prisipažinimo meilėje. O dabar yra net nerašyta taisyklė, kad gegužės 20 d. meilėje prisipažinti turėtų vaikinas, o sekančią dieną - gegužės 21 (521 irgi skamba panašiai į „aš tave myliu“) ateina merginos eilė, ir jos atsakymas parodys, ar du žmonės taps pora, o gal net ir vestuvėms reikės pradėti ruoštis.

Žodžiu, tiems, kas galvoja, kad kinai yra nekūrybiški žmonės tereikia susipažinti su kiniškuoju internetu. 88!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (36)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.