Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi. Žinau, kad supras tie, kurie turi vaikų, bet labiau norėčiau, kad suprastų tie, kurie neturi.
Per šį laiką, kol esu tėtis, labai daug kartų susidūriau su žmonėmis, kurie visiškai nesuvokia, ką reiškia būti tėčiu ar mama. Žinoma, suprantančių ar bent įsivaizduojančių yra kur kas daugiau, bet šį kartą ne apie juos. Tie, kurie galvoja, kad auginti vaiką tolygu auginti baziliką ant palangės, niekada nesupras, kaip ryte galima būti pavargusiu, jei naktį buvai namie ir net negėrei, kaip tai negali pažiūrėti serialo sezono per savaitgalį, juk savaitgaliai tam ir yra. Savaitgalis su šeima?!
Kam tau didesnė alga – juk kiek vaikai ten valgo ir kam eiti žiūrėti vaiko spektaklio, kai gali neiti? Kai neateini į susitikimą dėl vaiko ligos, visada pasakys, kad galėjai kažkur jį palikt, kaip ir nesupras, jei nerasi, kur palikti vaikus savaitei, kai skrendi į Turkiją, nes gėles gali palaistyti ir kaimynai. Jiems visada bus keista, kad išsiruošti su vaiku gali užtrukti valandą, kad su vaikais ne visur galima nakvoti, kad su vaikais ne visur galima eiti, kad vaikai serga, kad vaikai turi problemų, kad vaikų problemos yra tėvų problemos, kad vaikai koreguoja planus, kad jie turi jausmus, kad vaikams kartais reikia tėvų, kad šeima gali būti svarbiau už bet kokius verslo pietus, vakarėlius ir savaitgalius „čilinant“ bare ir kad mama su tėčiu namuose ne šiaip būna, o tėvystė – tai ne atostogos išvertus bambą.
Mes tokį etapą pasirenkam ne tam, kad atsisakytume visų malonumų ir save baustume, mes tampam tėvais, nes užaugam iki kur kas kilnesnio noro nei gražus bazilikas ant palangės. Tad jei kada norėsite pasakyti, kaip man nepasisekė ir kiek aš daug praradau dėl vaikų, tai ačiū, nes praradau tik tuos, kurie tai pasakys. O iš tikrųjų laimės nenusipirksi – ji gimsta, tikrai tikrai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti mintimis, parašyti atsaką? Siųskite laiškus mums el.paštu pilieciai@delfi.lt!