Laiškas tiems, kurių draugai turi vaikų

 (232)
„Jei kada norėsite pasakyti, kaip man nepasisekė ir kiek aš daug praradau dėl vaikų, tai ačiū, nes praradau tik tuos, kurie tai pasakys“, – feisbuke rašo Simonas Urbonas, panoręs socialinėje erdvėje pasidalyti nuomone, kaip neturintys vaikų kartais stebisi tais, kurie augina mažylius. Jis susilaukė didžiulio tėvų palaikymo – autoriaus įrašą pasidalijo daugiau nei 700 žmonių. Jį S. Urbonas leido paviešinti ir DELFI.
© Shutterstock nuotr.

Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi. Žinau, kad supras tie, kurie turi vaikų, bet labiau norėčiau, kad suprastų tie, kurie neturi.

Per šį laiką, kol esu tėtis, labai daug kartų susidūriau su žmonėmis, kurie visiškai nesuvokia, ką reiškia būti tėčiu ar mama. Žinoma, suprantančių ar bent įsivaizduojančių yra kur kas daugiau, bet šį kartą ne apie juos. Tie, kurie galvoja, kad auginti vaiką tolygu auginti baziliką ant palangės, niekada nesupras, kaip ryte galima būti pavargusiu, jei naktį buvai namie ir net negėrei, kaip tai negali pažiūrėti serialo sezono per savaitgalį, juk savaitgaliai tam ir yra. Savaitgalis su šeima?!

Kam tau didesnė alga – juk kiek vaikai ten valgo ir kam eiti žiūrėti vaiko spektaklio, kai gali neiti? Kai neateini į susitikimą dėl vaiko ligos, visada pasakys, kad galėjai kažkur jį palikt, kaip ir nesupras, jei nerasi, kur palikti vaikus savaitei, kai skrendi į Turkiją, nes gėles gali palaistyti ir kaimynai. Jiems visada bus keista, kad išsiruošti su vaiku gali užtrukti valandą, kad su vaikais ne visur galima nakvoti, kad su vaikais ne visur galima eiti, kad vaikai serga, kad vaikai turi problemų, kad vaikų problemos yra tėvų problemos, kad vaikai koreguoja planus, kad jie turi jausmus, kad vaikams kartais reikia tėvų, kad šeima gali būti svarbiau už bet kokius verslo pietus, vakarėlius ir savaitgalius „čilinant“ bare ir kad mama su tėčiu namuose ne šiaip būna, o tėvystė – tai ne atostogos išvertus bambą.

Mes tokį etapą pasirenkam ne tam, kad atsisakytume visų malonumų ir save baustume, mes tampam tėvais, nes užaugam iki kur kas kilnesnio noro nei gražus bazilikas ant palangės. Tad jei kada norėsite pasakyti, kaip man nepasisekė ir kiek aš daug praradau dėl vaikų, tai ačiū, nes praradau tik tuos, kurie tai pasakys. O iš tikrųjų laimės nenusipirksi – ji gimsta, tikrai tikrai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis, parašyti atsaką? Siųskite laiškus mums el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (51)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.