Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs

 (411)
Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nepriklausoma Lietuva – kokia ji mūsų mintyse?

Kiekvienas turime savo nuomonę ir įsitikinimus apie viską, kas vyksta mūsų gyvenime ir pasaulyje. Vienais reiškiniais džiaugiamės, kitais – piktinamės, todėl nebus identiškai vertinančių savo šalį ir jos vaidmenį asmeniniame gyvenime. Tačiau kaip ten bebūtų esame lietuvių tauta – mus vienija ne tik kalba, papročiai, bendrystės ryšiai, bet ir pati Lietuvos žemė bei jos istorija.

Šiandieninis gyvenimo tempas retai kada leidžia stabtelėti ir pamąstyti apie tai, ką mums reiškia gyventi Lietuvoje, naudotis jos ištekliais, grožėtis gamta ir pajausti, kaip gera, kad esame būtent čia bei turime vieni kitus.

Tad nors trumpam pamirškime politiką, mokesčius ir kainas. Paklauskime savęs – kiek svarbi Lietuva, mus nešiojanti žemė, namai, kur esame mes gimę, iš kur kilusios mūsų šaknys, proseneliai, seneliai ir tėvai? Juk gera prisiminti ankstyvą vasaros rytmetį garuojančią žemę, mylimą sodą ar ežero pakrantę, banguojančius javų laukus ir ošiančius miškus.

O kaip malonu atsiminti laukiančias mamos rankas, šiltą maistą, garuojantį ant stalo, ir jaukius namus, kur gera ir saugu. Kokia jausmų banga užlieja sugrįžus po ilgos kelionės iš svetimos šalies, o gal iš miesto į gimtinę, kur viskas gyva atminty – medžiai aukšti, dangus nutviekstas žėrinčiais saulės spinduliais, kur ryškiaspalviai mamų, močiučių gėlynai kvepia meile.

O ką dabar mums reiškia senolių žemė, upių ir ežerų kraštas, apipintas rašytojų skambiomis eilėmis, nutapytas įvairiaspalvėse drobėse? Ar vis dar esame stipri ir mylinti šalis, „tų didvyrių žemė“ (V. Kudirka)?

Tvirtybė individualume ar vienybėje

Istoriniai faktai liudija, kad susivieniję tarpusavyje tautiečiai apgindavo savo žemes ir valstybės sienas. Dauguma mūsų gali prisiminti miestų kiemus pilnus vaikų, o kaimus – darniai dirbančių žmonių. Dominavo aktyvus socialinis gyvenimas, bendrystė ir artumas.

Šiandien individualumas, saviraiška ir talentai garsina mūsų trispalvę užsienio šalyse. Asmeniniai lūkesčiai skatina siekti profesinių aukštumų, bet ne visada išliekame ištikimi savo valstybei. Kartais aplinkybės ir individualūs tikslai žmones paskatina priimti sprendimus, kurie neretai giliai širdyje sukelia liūdesį ir ilgesį gimtajai šaliai.

Dabar mus vienija internetas ir socialiniai tinklai, kuriuose galima rasti šiltų prisiminimų, artumo bei aktyvaus bendravimo. Tai nėra blogai, laikai keičiasi, keičiamės ir mes, bet gyvas ryšys ir vienybė visuomet bus svarbūs. Kad ir kur gyventume, palaikydami ryšį galime išsaugoti kalbą, tradicijas bei visuomet širdyje jausti savo gimtinę ir jos pulsą.

Kiekvieno iš mūsų indėlis visuomenės labui yra svarbus

Vasario 16-oji kiekvienam iš mūsų, tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek užsienyje, gali būti ta diena, kai galėtume įvardinti, ką gero esame nuveikę ne tik vardan savęs, artimųjų, bet ir tautiečių gerovės.

Juk esame visko mačiusi tauta, nepasiduodanti ir kovojanti už savo identitetą bei valstybės nepriklausomybę. Tad jei gyvensime tik dėl savęs ir asmeninio komforto, galime prarasti tai, ką turime brangiausia – vieni kitus, kalbą, mylimas vietas, kur vaikystėje lakstėme ir svajojome.

Būkime atviri naujovėms, realizuokime savo gebėjimus, siekime asmeninių tikslų, bet visuomet atminkime, kad naudingas darbas visuomenės labui, palaikantis žodis, atjauta ir supratingumas tarnauja mūsų pačių gerovei.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (91)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.