Laiškas moteriai, išvadinusiai vegetarus išblyškusiais ir nemandagiais

 (147)
Negatyvios reakcijos į vegetarizmą ir veganizmą yra pažįstamas reiškinys kiekvienam šiuos kelius pasirinkusiam žmogui. Tai natūralu – juk atsargiai žiūrima į tai, kas atrodo mažai pažįstama ar net svetima. Tačiau tai nėra paprasčiausiai mada.
© DELFI / Karolina Pansevič

Vegetarų buvo visais laikais: vegetariško gyvenimo būdo dėl etinių ar ideologinių priežasčių laikėsi Leonardo da Vinčis, antikos matematikas ir filosofas Pitagoras, Platonas, Volteras, Izaokas Niutonas, Levas Tolstojus, Bernardas Šo ir daugybė kitų įžymių žmonių. Tokio tęstinumo ir masto fenomeną vadinti mada tiesiog klaidinga.

Straipsnio autorės išsakyta mintis, kad vegetarai ir veganai – išbalę ir liguisti žmonės – visiškai prieštarauja mano paties patirčiai. Turiu daug draugų vegetarų ir veganų, esu dažnas jų diskusijų, susitikimų ir renginių dalyvis. Man veganai asocijuojasi su sveikais, aktyviais žmonėmis, kurie mėgsta iššūkius, kopia uolomis, bėga maratonus, kilnoja svorius,o kartais – priešingai, įsijautę skanauja tortus, burgerius, spurgas ir kebabus (taip, jų yra ir veganiškų), gamina, dalijasi maistu, linksminasi vakarėliuose, piknikuose… Žodžiu, tiek pat ar net labiau mėgaujasi gyvenimu kaip kiti mano pažįstami žmonės. Sunku patikėti asmeniu, kuris įvertina didelę ir įvairią pirkėjų grupę taip supaprastintai ir vienareikšmiškai.

Daugumai tokios mitybos pasirinkimą lėmė atjauta gyvūnams, kurie geba kentėti lygiai taip pat kaip žmonės, ir iš tiesų kenčia, nes pramoninėse fermose yra laikomi labai nenatūraliomis sąlygomis.

Tačiau dažnai tai pasirinkimas, priimtas ir dėl aplinkos, planetos ateities. Ne be reikalo JTO skelbia, kad dieta be mėsos ir pieno produktų – gyvybiškai svarbi planetos išsaugojimui nuo bado ir klimato kaitos. Juk mėsos tonai išgauti reikia daug kartų daugiau žemės ir vandens negu grūdams ar daržovėms, nesvarbu, ar skaičiuotume pagal galutinį baltymų kiekį, ar kalorijas. Viską įskaičiavus, vienam kilogramui mėsos sunaudojama iki 20 tūkst. litrų vandens. Nieko keisto, juk kiekvienam kilogramui mėsos išgauti sunaudojamas ne vienas kilogramas pašaro, o jau vien sojų (dažniausia kultūra pašarui) kilogramui išauginti sunaudojama pusantro tūkstančio litrų vandens.

Kitas liūdnas faktas: 30 proc. planetos sausumos yra panaudojama arba gyvulių fermoms, arba jų pašarams auginti. Kitaip tariant, ne tik eikvojama teritorija ir vanduo bei alinama dirva, bet dar ir įvairiausi grūdai, kurie užauginami joje, yra sumaitinami gyvūnams ūkiuose, kai tuo tarpu visuose žemynuose skurde ir badu gyvena virš milijardo žmonių.

Gyvulių ūkiai taip pat yra vieni pagrindinių metano – pavojingiausių šiltnamio efekto dujų – šaltinių. O tiesioginę žalą gamtai, kurią padaro 70 milijardų gyvūnų (tiek per metus suvartoja žmonija) išmatos, eksploatacinės šiukšlės ir visa infrastruktūra – net sunku pamatuoti. Daugybė tarptautinių organizacijų sutaria, kad mėsos ir pieno pramonės – vieni didžiausių planetos teršėjų.

Taigi, tie penki maišeliai, kuriuos parduotuvėje paėmė vegetaras (beje, tai neabejotinai retas atvejis, nes dauguma jų labai sąmoningi šiuo klausimų), nublanksta prieš naudą, kurią jis padarė vien atsisakydamas mėsos.

Apklausos rodo, kad vegetarais dažnai tampama siekiant išsigydyti ligas ar šiaip pagerinti sveikatą (tą rekomenduoja ir Amerikos dietologų asociacija), tad vegetarai dažnai tiriasi kraują. Tačiau, kiek girdėjau, kraujo tyrimų rezultatai beveik visada labai geri. Kai kam pasitaiko, kad geležies būna net per daug. Ne vienas veganas savo kraujo tyrimų lapelį nufotografavęs viešino socialiniuose tinkluose – net daugiamečiai veganai retai turi kuo skųstis.

Kiek girdėjau, dažniausiai veganais tapę žmonės jaučiasi daug geriau arba panašiai kaip tada, kai valgydavo ir gyvūninius produktus. Tais atvejais, kai yra nusiskundimų, pasigilinus matyti, kad žmogaus mityba nebuvo pilnavertė – taip gali atsitikti (ir nutinka! Netgi dažniau) ir visavalgiams, tik jie statistiškai rečiau laiku susirūpina sveikata. Iškalbinga ir statistika, rodanti, kad anemija tarp vegetarų ir visavalgių paplitusi vienodai. Ekologiškų produktų pardavėjos susidarytas įspūdis, kad veganai atrodo ligoti ir pavargę, neatitinka nei įvairių institucijų atliktų apklausų, statistinių duomenų ir išvadų, nei milijonų vegetarų ir veganų, besilaikančių šio gyvenimo būdo ir teigiančių priešingai, patirties.

Galų gale, logiška, kad vegetarai neturėtų jaustis blogiau, nei valgantieji viską. Juk pilnavertiškame augaliniame maiste yra visų žmogui reikalingų medžiagų. Be mėsos žmogus išsiverčia taip, kaip išsiverstų ir be, tarkime, pupelių. Rekomenduojamą aminorūgščių ir geležies kiekį gauti paprasta ir be mėsos, o antioksidantų augalinėje mityboje (beje, ją kaip visavertę pripažįsta Pasaulio Sveikatos Organizacija, Amerikos Dietologų Asociacija ir Europos maisto informacijos taryba) netgi daugiau.

Lankausi ne vienoje sveiko maisto ir vegetarų/veganų parduotuvėje. Pastebėjau atvirkščią straipsnio autorės patirčiai reiškinį. Būdami savoje aplinkoje, kur juos supa panašių interesų žmonės, vegetarai ir veganai elgiasi išskirtinai draugiškai – noriai bendrauja ir diskutuoja su pardavėjais, „keičiasi receptais“ ir aptarinėja naujienas. T.y. jaučiasi kaip namuose. Galbūt jūsų atveju jie buvo paniurę, nes pajuto Jūsų priešiškumą jų gyvenimo būdui?

Bet kuriuo atveju, su mitais, kad veganai dažnai kitiems kiša savo idėjas ir yra „pasikėlę“, jie dažniausiai patys yra gerai susipažinę, netgi pasijuokia iš savęs. Norėčiau pakviesti sudalyvauti, pavyzdžiui, veganiškoje mugėje „Vegfest“ birželio 10-ąją dieną ir pamatyti šimtus vegetarų ir veganų vienoje vietoje. Tuomet jau tikrai galėsite susiformuoti pilnavertišką nuomonę apie „ligotus” ir „liūdnus“ veganus, jei tik tai nesutrukdys Jūsų pačios išankstinės neigiamos nuostatos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Vegetarai, veganai, kviečiame jus išsakyti savo nuomonę į skaitytojos pastebėjimus. Norite paprieštarauti, pasidalinti kitokiomis mintimis? Drąsiai rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mityba“ ir išreikškite savo nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (328)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (101)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (98)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.