Laiškas ispanų futbolininkams ir visai krizėje vargstančiai ispanų tautai

 (406)
Mielieji ispanai, sveikiname atvykus į Lietuvą. Ačiū už mūsų šalies vardo garsinimą savo žiniasklaidoje, net ir tokiais apibūdinimais, kaip „pingvinų kraštas“ – gamtos, deja (arba laimei), nepasirinksi, todėl visus jūsų priekaištus mes tiesiogiai peradresuojame tam pačiam Dievui, kuriuo ir jūs tikite. Tikimės, atsakymą jis jums duos tiesiogiai ne per mus – kad ir tokio reto pas jus sniego pavidalu.
Ispanijos futbolo rinktinės treniruotė
© A.Koroliovo nuotr.

Bet reaguodami į jūsų pastabas bei įnirtingus bandymus savo mobiliųjų telefonų kameromis mūsų stadione Kaune rasti žolės užuomazgų kovo mėnesį, norėtume išsakyti dar kai ką. Ir kartu palyginti.

Jeigu mūsų šalis būtų Pietų Europoje, jeigu mes neturėtume žiemos sezono, trunkančio 4-5 mėnesius, jeigu kovo mėnuo Lietuvoje būtų bent per pusę toks šiltas, kaip Ispanijoje, jeigu mes nebūtume patyrę 50 metų sovietinės priespaudos, jeigu nuo Nepriklausomybės iškovojimo būtų praėję ne 20 metų, o bent pusė to laiko, kurį jūs gyvenate nepriklausomoje šalyje, jeigu turizmas Lietuvai atneštų bent vieną šimtąją tokių įplaukų, kokias atneša Ispanijai, galų gale, jeigu futbolas būtų pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje:

Mes tikrai galėtume pažadėti – jeigu taip būtų, mūsų stadionas Kaune būtų žalesnės vejos nei bet kuris Ispanijos stadionas, švelnesnės dangos nei pats švelniausias rankšluostis bet kurio Ispanijos „La Ligos“ klubo rūbinėje, o tribūnos aplink būtų paauksuotomis kėdėmis. O šalia stadiono, tik dėl jūsų, įrengtume stiklines šaldomas kabinas, kuriose gyvenantys pingvinai plotų kiekvienam jūsų įmuštam įvarčiui.

Jeigu taip būtų.

O kadangi taip nėra – nustokite verkšlenti, suimkite save į rankas ir šįvakar pabandykite iškovoti pergalę. Nes prasto rezultato pateisinimas nekokybiška futbolo aikštės danga profesionalams tinka taip pat, kaip ir sniegas Ispanijai.

Savo ruožtu pažadame stadione rėkti, kiek įmanoma, sirgdami už savus futbolininkus, kurie nedejuoja dėl aikštės, o profesionaliai atlieka savo darbą visomis sąlygomis.

Kitą kartą, tikimės, patys pasirinksite geresnį laiką aplankyti mūsų šalį – žiemos metu čia nė žolės stadione, nė žibučių miške nerasite, todėl nevarkite ieškodami.

Ir su kiekvienu netikėtu sniegu, iškritusiu Ispanijoje, mes būtinai, pažadame - būtinai - akis išsprogdinę stebėsimės, kaip tokioje modernioje ir išsivysčiusioje šalyje nustoja veikti oro uostai, keliuose susidaro automobilių kamščiai ir beveik skelbiama nepaprastoji padėtis. Nes mums sniegas – įprastas ir negąsdinantis reiškinys. Taip kaip jums žalia žolė kovo mėnesį. Bet keturios valandos lėktuvu į Šiaurę jums, arba į Pietus mums, situaciją keičia gerokai – ir tai žino kiekvienas, kuris per geografijos pamokas sėdėjo klasėje.

Gal laikas užkamšyti geografijos žinių spragas ir bandyti apsimesti tikrais profesionalais?

Su meile Ispanijai,

Vienas iš Šiaurės Europos šalies gyventojų Karolis Ž.

P.S. Labai keista, bet nepaisant visų priežasčių, išvardintų aukščiau, Lietuva, atrodo, žymiai geriau išsikapanojo iš krizės ir yra pateikiama kaip pavyzdys daugeliui kitų valstybių Europos pietuose. Ir mus, šaltus šiauriečius, labai jaudina, kad tokia valstybė, kaip Ispanija, vis dar balansuoja ant bankroto ribos. Laikykitės, mielieji ispanai, mes su jumis!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojų nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (77)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (81)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...