Laiškas Islandijai nuo emigranto duonos paragavusio ir į Lietuvą sugrįžusio vaikinorašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (16)
Nepamenu aš tų laikų, kai tu pirmoji mus pripažinai. Gal ir gerai. Užtat tavo dėka galėjau augti laisvėje: pažinti, mąstyti, suprasti, svarstyti ir vertinti. Bene svarbiausia vertinti, nes anuo metu ši teisė buvo palyginti maža – „tiesa“ jau būdavo pateikiama, o faktų rinkti ir kritiškai vertinti jau nereikėjo. Bet ne, aš ne apie tai.
Hornbjarg
© E.Statkausko nuotr.

Ačiū Tau, nes ir tavo dėka mes galime laisvai keliauti. Laisvai keliauti ir pažinti. Sutapimas tai ar ne, tačiau pirmoji tu buvai, kuri darbuotis priėmė mane. Tik vieną vasarą, deja, bet tai išliko man ilgam. Ir negalvojau niekada, kad teks dirbti man „Coca-colos“ fabrike. Kiekviena vakarą, keliaudamas darban, žvalgiaus ir mėgavaus, taip pat ir mąsčiau.

Graži tu, po velnių, Islandija. Nors ir keista. Tie geizeriai, kriokliai... O saulė šviečiai taip skaisčiai ir taip ilgai! Net nusileisti nesiteikia. O medžiai, kur jie? Tačiau labiausia žmonės man patiko. Jie dideli, ir net labai. Ne tik ūgiu, ir gerumu. Su šypsenom veide, pagalbos ranka ištiesta ir visada su nuotaika gera. Patiko tai man net labai.

Tauta nors Jūs ir maža, bet išdidi. Finansų krizei užklupus nelauktai, Jūs laikėtės tvirtai, nepanikavot, todėl ir skinate pirmuosius vaisius štai dabar. Deja deja, bet užkluptas buvau ir aš. Ne fiziškai, bet virtualiai. Per banko sąskaitą tu priminiai apie save. Nepykstu aš net nė kiek, kad mano studentiško gyvenimo linksmybės per naktį išgaravo gan stipriai. Mes sakome „ne piniguose laimė“, ir aš pridėsiu nuo savęs - „o galvoje“.

Ir daug šalių po to dar aplankiau, ir mokiausi, ir dirbau ir šiaip dar keliavau. Tačiau viena mintis, vienas jausmas neapleido niekada. Ir tai aš supratau lankydamas tave. Pirmiausia tai dėkingas tau už tai, kad žodyje Tėvynė aš daug matau. Pirmoji tu mus pamatei bei pripažinti išdrįsai. Didžiausią pagarbą už darbą šį aš tau jaučių, tačiau rašydamas šį laišką padėkoti noriu ne tik už tai.

Ačiū tau, Islandija, kad padėjai man suprasti, jog tik gyvendamas namie galėsiu jaustis visiškai gerai. Dėkingas tau nes supratau, kad emigranto duona - tai ne man. Nors pasakiška Tu buvai, tačiau savojoj žemėj man geriau. Tad dėkui tau, Islandija, kad dėl tavęs pirmiausia tą žemę aš turiu, ir antra, kad dirbti ir gyventi noriu čia aš, ir galiu. Ir noriu aš sugrįžti dar kartą pas tave. Tikiuosi nesupyksi, bet mano širdis liks namuose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po keturgubos žmogžudystės nustebino reakcija į apsaugos darbuotojo profesiją (43)

Neseniai Lietuvą sukrėtė kraupus nusikaltimas – nužudyta beveik visa šeima, 4 žmonės. Aišku, nusikaltimas žiaurus ir siaubingas, protu nesuvokiamas. Tai jau savaime yra akivaizdu, todėl apie tai neverta plėstis.

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (80)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (165)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Atviras mokinės laiškas ŠMM: neatimkite iš mūsų vienintelio džiaugsmo (32)

Žinau, jog gavote daugybę laiškų. Be abejo, nesiteikėte visų jų perskaityti. Kur ten visų – greičiausiai nė vieno! Dabar mano laišką mato koks Jūsų padėjėjas, kuris probėgšmiais paskaitinės ir atmes kaip šiukšlę. Pati Jūs manęs neišgirsite, nes Jums nerūpi. Bet išgirs kiti. Kreipiuosi į juos.

Į bėdą patekusiam žmogui reikia jūsų patarimo: neteko darbo, mylimos moters ir gyvenimo svetur (100)

Pradėsiu nuo to, kad tikrai suprantu, kodėl Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių ir papasakosiu savo istoriją. Viskas prasidėjo labai seniai. Prisipažįstu, nebuvau pavyzdingas žmogus, kol nesutikau moters, kuri man padėjo išlikti šiame gyvenime ir tapti žmogumi tikrąja ta žodžio prasme. Tačiau atėjo Naujieji metai ir visas mano gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, kadangi turėjau atlikti bausmę Lukiškėse.