Laiškas Islandijai nuo emigranto duonos paragavusio ir į Lietuvą sugrįžusio vaikinorašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (16)
Nepamenu aš tų laikų, kai tu pirmoji mus pripažinai. Gal ir gerai. Užtat tavo dėka galėjau augti laisvėje: pažinti, mąstyti, suprasti, svarstyti ir vertinti. Bene svarbiausia vertinti, nes anuo metu ši teisė buvo palyginti maža – „tiesa“ jau būdavo pateikiama, o faktų rinkti ir kritiškai vertinti jau nereikėjo. Bet ne, aš ne apie tai.
Hornbjarg
© E.Statkausko nuotr.

Ačiū Tau, nes ir tavo dėka mes galime laisvai keliauti. Laisvai keliauti ir pažinti. Sutapimas tai ar ne, tačiau pirmoji tu buvai, kuri darbuotis priėmė mane. Tik vieną vasarą, deja, bet tai išliko man ilgam. Ir negalvojau niekada, kad teks dirbti man „Coca-colos“ fabrike. Kiekviena vakarą, keliaudamas darban, žvalgiaus ir mėgavaus, taip pat ir mąsčiau.

Graži tu, po velnių, Islandija. Nors ir keista. Tie geizeriai, kriokliai... O saulė šviečiai taip skaisčiai ir taip ilgai! Net nusileisti nesiteikia. O medžiai, kur jie? Tačiau labiausia žmonės man patiko. Jie dideli, ir net labai. Ne tik ūgiu, ir gerumu. Su šypsenom veide, pagalbos ranka ištiesta ir visada su nuotaika gera. Patiko tai man net labai.

Tauta nors Jūs ir maža, bet išdidi. Finansų krizei užklupus nelauktai, Jūs laikėtės tvirtai, nepanikavot, todėl ir skinate pirmuosius vaisius štai dabar. Deja deja, bet užkluptas buvau ir aš. Ne fiziškai, bet virtualiai. Per banko sąskaitą tu priminiai apie save. Nepykstu aš net nė kiek, kad mano studentiško gyvenimo linksmybės per naktį išgaravo gan stipriai. Mes sakome „ne piniguose laimė“, ir aš pridėsiu nuo savęs - „o galvoje“.

Ir daug šalių po to dar aplankiau, ir mokiausi, ir dirbau ir šiaip dar keliavau. Tačiau viena mintis, vienas jausmas neapleido niekada. Ir tai aš supratau lankydamas tave. Pirmiausia tai dėkingas tau už tai, kad žodyje Tėvynė aš daug matau. Pirmoji tu mus pamatei bei pripažinti išdrįsai. Didžiausią pagarbą už darbą šį aš tau jaučių, tačiau rašydamas šį laišką padėkoti noriu ne tik už tai.

Ačiū tau, Islandija, kad padėjai man suprasti, jog tik gyvendamas namie galėsiu jaustis visiškai gerai. Dėkingas tau nes supratau, kad emigranto duona - tai ne man. Nors pasakiška Tu buvai, tačiau savojoj žemėj man geriau. Tad dėkui tau, Islandija, kad dėl tavęs pirmiausia tą žemę aš turiu, ir antra, kad dirbti ir gyventi noriu čia aš, ir galiu. Ir noriu aš sugrįžti dar kartą pas tave. Tikiuosi nesupyksi, bet mano širdis liks namuose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (11)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (105)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.

Išvyko svetur supykęs ant darbdavių ir banko: kur teisingumas? (126)

Pradėsiu nuo to, kad man 28-eri metai, pragyvenau Lietuvoje 22 metus. Dabar jau kelerius metus gyvenu ir dirbu svetur, nes Lietuvoje niekas vis dar nepasikeitė į gerąją pusę... Grįžtu į Lietuvą tik tam, kad tėvus aplankyčiau.

Paprastas atsakymas, kodėl žmonės emigruoja: išvažiuoja tie, kuriems trūksta vieno gabumo (373)

DELFI publikavus kelių skaitytojų nuomones apie emigrantus, savo požiūriu diskusijų skiltyje panoro pasidalyti ir kiti. Vieno iš skaitytojų išsakytos mintys susilaukė itin didelio kitų žmonių palaikymo.

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (54)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.