„Laimingas“ bilietas šauktiniui: eikim arba visi, arba nė vienas!

 (111)
Eilinis, niekuo nuo kitų neišsiskiriantis antradienis, kai staiga iš niekur pasirodo informacija apie grąžinamą privalomąjį šaukimą Lietuvos armijon. O tai tau! Vieniems – laimės pilnos kelnės, kitiems tai tiesiog dar viena proga patylėti, o man... O man prieš akis iškyla vaizdinys...
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vasaros pabaiga. Pasąmonė pamažu suvokia, kad ketveri studijų metai ir tėvų dėtos viltys į tave perniek nenuėjo, ir tu jau diplomuotas (nepabijokim to žodžio) specialistas. Dirbi mėgstamą darbą pagal išsilavinimą ir džiaugiesi, kad darbo nebereikia derinti su studijom. Tikslas dabar tavo tik vienas – kilti kuo aukščiau ir atsistoti ant kojų. Ar gali būti geriau, pagalvoji žmogus. Tačiau tada Tau, laimingasai, nusišypso sėkmė ir tu esi vienas iš tų trijų tūkstančių laimingųjų, gaunančių bilietus į patį geriausią net devynis mėnesius trunkantį nemokamą idėjinį šou – Lietuvos kariuomenę.

Dirbi ar nedirbi, sekasi tau ar ne, lygiai taip pat kaip tavo tėtušis prieš 30 metų, taip ir tu dabar, jaunas snargly, mesk viską ir stok tėvynės gint. Mesk darbą, pasakyk savo brangiajai saldų ATE, palik raudančius tėvus, kurie DAR nepamiršo kas yra tarnavimas sovietų armijoje, ir pirmyn drauguži, devyni mėnesiai tavo!

Norom nenorom iškyla kolegos savanorio pasakytos mintys apie tai, kad būtent šauktiniai yra žemiausi iš žemiausių, ir oi, kiek iš jų jiems esą būsią juoko. Smagu, ką čia ir bepridursi. Ir manau nesunku susivokti, kad ne rožėm ten kvepės, o vyriškom prasmirdusiom kojinėm. Gi taip, anot kai kurių senų krienų, vyrais tampama! Bet leiskit tų, it maldą giedančių, kad „kariuomenė jus bent vyrais padarys“ paklausti, ar patys bent ten buvot? O jei ir buvot, tai pripažinkit, kad buvot tas, kuriam velniškai pasisekė ir tikrai ne su afganais kariavot, o veikiausiai čia kur nors pašonėj, kad ir Latvijoj kokioj, tarnybą atlikot.

Tas, kuriam sėkmė taip nesišypsojo, jokiu būdu tokių „marazmų“ vidury baltos dienos visiems girdint neskies. Bet ne tik apie tai aš. Kodėl tik trys tūkstančiai „laimingųjų“, o ne visi? Ten taip sočiai maitina, kad visų nepajėgtų išmaitint, a? Kodėl tik tiek? Kodėl Jonas, bet ne Petras? Kodėl aš, o ne mano buvę klasės draugai? Kas turi nuspręst, kuriam „laimingajam“ bus įteiktas bilietas? Čia sako, kad reikia visus bedarbius surinkt, bet o kodėl juos? Jie sakys, kad imkit dirbančiuosius? Kurie iš jų teisūs, o kurie ne?

Visi kratomės nuo savęs ir tai yra žmogiška, kratausi ir aš, bet po velnių, tai nesąžininga! Nori – eik. Čia paprasta, bet, o jei ne? Tada vienintelis sąžiningas būdas – arba visi, arba nė vienas. O tai, ar tu dirbi, ar ne, ar tavo tėtis vietinis verslininkas, ar eilinis krovikas, įtakos negali turėti. Visi mes lygūs, ir kitaip čia būti negali... O kas bus, kai grįšiu po tos nelemtos burtais tau nulemtos tarnybos? Na taip, darbdaviai neva išsaugos tavo darbo vietą, bet ar grižęs tu pats sugebėsi išsaugoti ją? Devyni mėnesiai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį daug ko išmokstama, lygiai taip pat, netenkama. Per tuos devynis mėnesius tavo kolega bus gerokai patobulėjęs (jam pasisekė su burtais), o tu grįžti net ne į tą padėtį kurioje buvai, tu šį tą ir užmiršai. Darbo rinkoje atsirado naujų specialistų, jų patirtis per devynis mėnesius tik augo, o tavo, laimingasai?

Manot, darbdavys rinksis tą, kuris atliko tarnybą, o ne tą, kuris įgijo darbo patirties ir užmezgė naudingų pažinčių? Naivuoliai... Taip nebus! Grįžti ir pradedi nuo nulio, ir nepamiršk, kad tu – besivejančio vaidmenyje, nes kažkas tau įteikė laimingą bilietą... Tad taip ir lieka neatsakytas klausimas, o kas, jeigu rudeniop tas „laimingasis“ būsi tu?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo nuomone – ar pritariate sprendimui grąžinti privalomąją karo tarnybą? Galbūt galite pasidalinti patirtimi, prisiminęs, kaip jums anksčiau teko tarnauti kariuomenėje? O gal priklausote tai grupei, kuriai planuojama pritaikyti karo prievolę, ir norite pasidalinti mintimis, kaip dėl to jaučiatės? Moterys, jūs jaučiatės nuskriaustos, kad jūs nesate šaukiamos dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose? Laukiame Jūsų minčių žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (46)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.