Labas, Olafurai, ačiū iš Lietuvos!rašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

Sveikas, mielas drauge. Prieš keletą dienų supratau, jog gana senokai iš tavęs negavau jokių žinių. O koks gi geresnis būdas jas gauti, nei pačiam pirmam priminti apie save. Tik šįkart nutariau ne paklausti, kaip sekasi tau (atleisk už tokį nemandagumą), bet padėkoti.
Olafuras Ragnaras Grimssonas
© AFP/Scanpix

Jau esame pažįstami daugiau kaip porą metų, o tai, ką noriu pasakyti dabar, anksčiau vis neiškildavo tarp mūsų aptariamų temų. Kalbu apie savo ir tavo šalis. Taip, apie Lietuvą ir Islandiją. Esu visiškai tikras, jog puikiai žinai, kaip užsimezgė mūsų tautų draugystė, bet pamaniau, kad bus įdomu išgirsti, ką apie tai galvoju aš.

Ne paslaptis, gimti man teko ne tokioje Lietuvoje, kokios žeme vaikštau dabar. Tiesą sakant, tokios Lietuvos anuomet žemėlapyje net nebuvo. Kitaip nei lengvai pastebima, graži sala Europos šiaurėje, Lietuva buvo niekam nežinoma, įkalinta už neteisingos uždangos ir paslėpta nuo pasaulio. Tai buvo neteisybė, kuri, mano džiaugsmui, nors tada būdamas pyplys to ir nesupratau, truko neilgai.

Žmonių širdyse ir protuose jau virpėjo pirmosios užuomazgos tų drąsių idėjų, kurios labai greitai virto veiksmais. Bandymas įkurti laisvės ugnį buvo nelengvas, bet žmonės suprato, jog niekas kitas už juos laisvės neiškovos. Visada didžiavausi Lietuvos istorija, jos žmonėmis, ir tie devintojo dešimtmečio įvykiai tikrai prie to prisideda. Daugiausiai - tyli kova, kartais, o ilgainiui vis labiau, prasiveržianti į aktyvius veiksmus, davė rezultatų – 1990-aisiais pasaulis vėl sužinojo apie naujai užgimusią valstybę.

Vis dėlto kaip naujagimiui reikia motinos pieno ir priežiūros, kaip mažam vaikui reikia tėvų meilės, kaip kiekvienam iš mūsų reikia artimo draugo šalia, ištisoms tautoms taip pat reikia palaikymo. Po išsivadavimo mano šalis dar ilgokai šlubavo, bet Islandija, Olafurai, buvo pirmoji pasaulyje, uždėjusi klumpančiam, tačiau kupinam valios, dabar jau drąsiai galiu sakyti – draugui, ranką ant pečių, padėjo pakelti galvą į viršų ir apsidairyti, savo pavyzdžiu pakvietė pasekti kitus laisvus draugus ir, jeigu ne ištiesti pagalbos ranką, tai bent padrąsinti, pakviesti į savo gretas.

Ir mes stojomės, sukaupę jėgas ėmėme dirbti, laižytis žaizdas. Tikrai ne viskas baigta ir tų žaizdelių dar viena kita vis tvyro, tačiau juk geram draugui esant šalia visad lengviau pergyventi negandas. Vienok, įdomu, jog mūsų šalis skiria toks didelis atstumas, bet mes jaučiame vieni kitus esant šalia. Prieš tuos dvidešimt tris metus Islandijai tai taip pat buvo nepaprastai drąsus poelgis. Ne kiekvienas ir šiandien išdrįsta padėti gatvėje klumpančiam žmogui, ką jau kalbėti apie ištisą tautą, o dar ir tris kartus mažesnę, ryžtingai ginančią savo įsitikinimus.

Aš, esu tikras – ir daugelis kitų Lietuvos žmonių, yra tikrai dėkingi Islandijai už parodytą draugiškumą. Pasaulis privalo apie tai žinoti, bet aš neturiu galimybių kreiptis į visus iškart, todėl pirmiausia pradedu nuo savo draugų, nuo tavęs. Papasakok apie tai savo rato žmonėms, būtinai pasakyk, kad mes čia, Lietuvoje, tikrai nepamiršome jūsų tautos indėlio į mūsų valstybingumą, tegul padėkos žodžiai nuskrieja per visą kalnuotą ir ugnikalniuotą, grąžiąją jūsų salą, nes mažų mažiausiai didžiulio ir nuoširdaus „ačiū“ esate verti.

Tikiuosi greitai aplankyti Reikjaviką ir jo apylinkes, lauk manęs atvykstant!

P.S.: linkiu gražios ir turiningos Islandijos nacionalinės dienos!

Tavo draugas Tomas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (128)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (40)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (284)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.