Jau esame pažįstami daugiau kaip porą metų, o tai, ką noriu pasakyti dabar, anksčiau vis neiškildavo tarp mūsų aptariamų temų. Kalbu apie savo ir tavo šalis. Taip, apie Lietuvą ir Islandiją. Esu visiškai tikras, jog puikiai žinai, kaip užsimezgė mūsų tautų draugystė, bet pamaniau, kad bus įdomu išgirsti, ką apie tai galvoju aš.

Ne paslaptis, gimti man teko ne tokioje Lietuvoje, kokios žeme vaikštau dabar. Tiesą sakant, tokios Lietuvos anuomet žemėlapyje net nebuvo. Kitaip nei lengvai pastebima, graži sala Europos šiaurėje, Lietuva buvo niekam nežinoma, įkalinta už neteisingos uždangos ir paslėpta nuo pasaulio. Tai buvo neteisybė, kuri, mano džiaugsmui, nors tada būdamas pyplys to ir nesupratau, truko neilgai.

Žmonių širdyse ir protuose jau virpėjo pirmosios užuomazgos tų drąsių idėjų, kurios labai greitai virto veiksmais. Bandymas įkurti laisvės ugnį buvo nelengvas, bet žmonės suprato, jog niekas kitas už juos laisvės neiškovos. Visada didžiavausi Lietuvos istorija, jos žmonėmis, ir tie devintojo dešimtmečio įvykiai tikrai prie to prisideda. Daugiausiai - tyli kova, kartais, o ilgainiui vis labiau, prasiveržianti į aktyvius veiksmus, davė rezultatų – 1990-aisiais pasaulis vėl sužinojo apie naujai užgimusią valstybę.

Vis dėlto kaip naujagimiui reikia motinos pieno ir priežiūros, kaip mažam vaikui reikia tėvų meilės, kaip kiekvienam iš mūsų reikia artimo draugo šalia, ištisoms tautoms taip pat reikia palaikymo. Po išsivadavimo mano šalis dar ilgokai šlubavo, bet Islandija, Olafurai, buvo pirmoji pasaulyje, uždėjusi klumpančiam, tačiau kupinam valios, dabar jau drąsiai galiu sakyti – draugui, ranką ant pečių, padėjo pakelti galvą į viršų ir apsidairyti, savo pavyzdžiu pakvietė pasekti kitus laisvus draugus ir, jeigu ne ištiesti pagalbos ranką, tai bent padrąsinti, pakviesti į savo gretas.

Ir mes stojomės, sukaupę jėgas ėmėme dirbti, laižytis žaizdas. Tikrai ne viskas baigta ir tų žaizdelių dar viena kita vis tvyro, tačiau juk geram draugui esant šalia visad lengviau pergyventi negandas. Vienok, įdomu, jog mūsų šalis skiria toks didelis atstumas, bet mes jaučiame vieni kitus esant šalia. Prieš tuos dvidešimt tris metus Islandijai tai taip pat buvo nepaprastai drąsus poelgis. Ne kiekvienas ir šiandien išdrįsta padėti gatvėje klumpančiam žmogui, ką jau kalbėti apie ištisą tautą, o dar ir tris kartus mažesnę, ryžtingai ginančią savo įsitikinimus.

Aš, esu tikras – ir daugelis kitų Lietuvos žmonių, yra tikrai dėkingi Islandijai už parodytą draugiškumą. Pasaulis privalo apie tai žinoti, bet aš neturiu galimybių kreiptis į visus iškart, todėl pirmiausia pradedu nuo savo draugų, nuo tavęs. Papasakok apie tai savo rato žmonėms, būtinai pasakyk, kad mes čia, Lietuvoje, tikrai nepamiršome jūsų tautos indėlio į mūsų valstybingumą, tegul padėkos žodžiai nuskrieja per visą kalnuotą ir ugnikalniuotą, grąžiąją jūsų salą, nes mažų mažiausiai didžiulio ir nuoširdaus „ačiū“ esate verti.

Tikiuosi greitai aplankyti Reikjaviką ir jo apylinkes, lauk manęs atvykstant!

P.S.: linkiu gražios ir turiningos Islandijos nacionalinės dienos!

Tavo draugas Tomas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.