Daugelis žmonių mano, jog nėra tokio dalyko kaip nacionalinis charakteris. Jie mano, kad kiekviena šalis turi įvairiausių žmonių. Deja, man teko bendrauti su užsieniečiais, skaityti internete naujienas, kurias komentuoja žmonės iš viso pasaulio, taip pat išgirsti emigrantų pasakojimus apie vietos gyventojus. Sudėjęs visus apmąstymus, aš nusprendžiau, jog nacionalinio charakterio bruožai yra neišgalvotas dalykas.
Lietuviai save apibūdina kaip kuklius, nelaimingus, tačiau darbščius, viską padarančius kruopščiai ir iki galo žmones. Deja, bet šis nedidelis sąrašėlis tuo nesibaigia. Savo nuožiūra, prie šito „nekalto“ sąrašiuko pridėčiau dar keletą teiginių, kuriuos taip pat tikriausiai ne pirmą kartą girdėsite.
Nėra baisesnės tautos, kuri taip atsilieptų apie saviškius. Lietuviai tik ir laukia progos, kuomet anonimiškai galėtų sugluminti savo pažįstamą, su kuriuo realybėje yra „draugai“. Apie tai netgi kuriami anekdotai. Man labai patiko, kuomet viename socialiniame tinkle atsirado įdomi programėlė. Joje gali anonimiškai žmogui, kuris atlikinės šį eksperimentą, parašyti, ką apie jį manai. Labai smagiai perskaičiau nuomonių apie keletą žmonių.
Galime išvysti tokių „perliukų“ kaip: „prietranka“, „didesnio lopo nesu matęs“, tačiau aš puikiai pažįstu apibūdinamuosius ir man net minties nebūtų apie juos tai pagalvoti. Dažnai yra pabrėžiami šio žmogaus trūkumai, taip pat „skeliami“ vienas kitas banalūs „prikolai“, kuriuos pamatęs išsilavinęs žmogus pamanytų, jog jų autoriai - psichikos sutrikimų turintys padarai. Jeigu lietuviai randa progą išdergti žmogų, jie siurbs iš jo sveikatą jį menkindami ir žemindami. Visai kaip uodas kraują.
Teko kalbėti su emigrantais, ilgą laiką dirbančiais svetur. Labai įdomūs buvo jų įspūdžiai apie užsieniečius. Pavyzdžiui, Skandinavijoje žmonėms yra visiškai tas pats, kaip jie pasirengę. Prabangioje puotoje galima išvysti žmonių, kurių apdara primena lietuvių laisvalaikio rūbus. Ir svarbiausia, nepamatysite pasibjaurėjančių aplinkinių žmonių žvilgsnių ar kandžių replikų. Tuo tarpu net Lietuvos mokyklose vaikai sulaukia patyčių už „kaimietišką megztinuką“ arba „senovišką suknelę“. Šiais laikais Lietuvos mokyklose vaikai, turėdami daugiau už kitą, „tampa pranašesni“. Jis kitam su mielu noru parodys, jog turi vardinius, madingus rūbus arba, kad kiekvieną savaitę jis su šeima pietauja prabangiame restorane ir BŪTINAI pabrėš, jog kitiems iki to labai toli.
Ar jums nebūna tokių atvejų, kuomet norėdamas padėti, pasiūlai idėją, į kurią aplinkiniai reaguos atsakydami kažkuo panašaus į: „paskutinė nesąmonė“, „visiški skiedalai“, vietoj to, kad paaiškintų savo požiūrį į idėją ir argumentuotų? Šiais „neaprėpiamais“ gabumais ir pasižymi tikras lietuvis. Išimčių be jokios abejonės yra, ir nesakau, jog šią savo nuomonę taikau visiems. Tikras lietuvis visada kritikuos kito originalią idėją arba savotiškai keistą veiklą, pagrįsdamas tokiais faktais, kaip „tokios nesąmonės seniai negirdėjau“ arba „gal pašalai galvą?“.
Tokie žmonės dažniausiai tesugeba reikšti šiuos „brandžius“ pastebėjimus, kuomet pavydi aplinkiniams, jog jie ką nors daro, pavydi, jog jie galbūt kuria darbo vietas, siekia sumažinti skurdą ar gyvena sėkmingai ir nėra keturiasdešimtmečiai bedarbiai, 5 valandas skaitantys DELFI straipsnius ir bandantys pareikšti pesimistišką teiginį ar kam nors įgelti. Juk ir po Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimų internete atsiranda komentarų - „iš šitų senių nieko nebėra“, „ką rinktinėje veikia Delininkaitis?“ ir t.t., o po pergalių išvystame - „didžiuojuosi, jog esu lietuvis“, „Delininkaitis – Dievas, užmėtė juos trajakais!“.
Tas pats ir su valdžia. Kiek kartų esate perskaitę komentarų „Kubilius vagis, moka tik didinti mokesčius“? O kiek kartų esate perskaitę „Šaunuolis mūsų premjeras, puikiai kovoja su kontrabanda, jo taupymo politikos planu pasekė daugelis didžiųjų Europos šalių, o ir BVP sparčiai augo“. Tokie „kraujasiurbiai“, nepalaikydami, o išdergdami kitus, daro žalą kuriantiems, veikiantiems ir mąstantiems. Tad siūlau daugiau nebeieškoti problemų, kodėl mūsų visuomenė bukėja, o valstybė praranda vis daugiau gabių žmonių. Su tokiu požiūriu padėtis tik blogės.
Reiškiu užuojautą visiems nuostabiems Lietuvos talentams ir paprastiems bei nuoširdiems žmonėms. Labai sunku išlikti kuriančiais, kuomet kiekviename žingsnyje esi peikiamas, smerkiamas ir engiamas mūsų „mielųjų“ tautiečių. Lietuvis, pasinaudojus proga, išdergs ant kitus ir išsiurbs iš jų entuziazmą ir galiausiai sveikatą. Tuo lietuvis ir panašus į zvimbiantį ir kraują ryjantį uodą. Tačiau pabrėžiu – tik panašus, nes juk uodai iš saviškių kraujo nesiurbia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!