Kuo anglų kalba geresnė nei lenkų?

 (112)
Šiais laikais šloviname anglų kalbą. Kavinės, barai, parduotuvės įmonės skuba persivadinti angliškais pavadinimais. Nevengiame įterpti vieną kitą anglišką žodį į savo kasdieninę kalbą. Klausomės angliškos muzikos ir patys vis dažniau dainuojame angliškai. Tačiau kodėl taip mylėdami anglų kalbą bijome kitų kalbų?
Dvikalbystė Vilniaus rajone. Lenkiški užrašai. Užrašai lenkų kalba.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Pradžioje išsiaiškinkime porą dalykų. Pirma - aš neturiu nieko prieš anglų kalbą. Man patinka jog šią kalbą (bent jos pagrindus) žino beveik visas pasaulis. Ši kalba leidžia žmonėms tarpusavyje keistis informacija, daryti tarptautinį verslą ar keliauti po pasaulį lengviau.

Antra - jei kam nors toliau skaitant šį straipsnį kils minčių, jog esu vienas iš LLRA narių, o šis straipsnis yra užsakytas, tai būtų absoliuti netiesa. Nepriklausau jokiai politinei partijai. Esu Lietuvos patriotas, manau, jog kiekvienas jos pilietis turi gerai mokėti valstybinę kalbą ir esu už tai, jog visi jos piliečiai laikytų vienodus valstybinės kalbos egzaminus, neatsižvelgiant į tautybę.

Trečia - šiame straipsnyje prekiniai ženklai yra išgalvoti ir yra nebent panašūs į originalius.

Gyvenu Vilniuje, Lietuvos sostinėje. Kažkurį savaitgalio vakarą nusprendžiau nueiti į mylimą Vilniaus senamiestį susitikti su draugais. Išeinant iš namų prigriebiau šiukšlių maišą, kurį išmečiau į dėžę ant kurios puikuojasi pavadinimas „Vilnius recycling“.

Pakėlus akis į viršų pamačiau verslo centro pavadinimą „South star“, kurį gražiai apšvietė besileidžianti saulė. Važiuojant į centro pusę akis užkliuvo už naujų statybų - greitai turėsime naują kvartalą pavadinimu „Pogo Lofts“.

Na va, aš jau centre, einu Vokiečių gatve, daili panelė man duoda skrajutę, negi atsisakysi paimti. Taip, skaitau: „tonight - free entrace, coctails only 10 Lt“ (liet. šiandien – nemokamas įėjimas, kokteiliai tik 10 litų). Gal ir neblogas pasiūlymas, tačiau nesilankau klube „Gosh“.

Einu toliau į savo mėgstamą barą „Puiki vietelė“. Priėjęs pamatau, kad baro pavadinimas pakeistas, dabar čia - „365 Saturdays“. Įėjus vidun mane pasitinka angliški užrašai ant sienų. Na, nieko, tikiuosi barmenas mokės lietuviškai. Jei nemokės, paprašysiu - „Byr plys“, nėra sunku juk. Viskas gerai, barmenas iš Vilkaviškio, moka lietuviškai.

Užsisakius bokalą ir belaukiant draugų išgirdau vaikinus šalia manęs, kalbančius lenkiškai. Tai vietiniai vyrukai, iš kalbos lengva atskirti. Kažkodėl susimąsčiau. Prisiminiau, kaip neseniai važinėjau dviračiu po Neries regioninį parką (visiems, kurie ten dar nesilankė, rekomenduoju!).

Pravažiavau gražų kaimelį pavadinimu Šilėnai. Prie kaimelio yra nemažos kapinės. Čia amžino poilsio prigulę žmonės - daugiausia lenkiškomis pavardėmis. Nesigilinsiu, ar tai „tikri“ lenkai, ar sulenkėję lietuviai. Tegul tai daro istorikai. Tačiau faktas, kad lenkais save vadinantys žmonės Lietuvoje gyveno ir tebegyvena. Jie yra šios šalies piliečiai.

Taigi, norom nenorom kilo klausimas: kodėl šalyje, kurioje nėra net 1 procento anglakalbių, tiek daug angliškų užrašų? Kodėl statome naujus kvartalus angliškais pavadinimais, tačiau piktinamės, kai autobuso vairuotojas Vilniaus rajone užsirašo maršruto pavadinimą lietuviškai ir apačioje - lenkiškai? Ar tai ne dvigubi standartai? Kodėl anglų kalba taip dažnai gali nepaisyti valstybinės kalbos įstatymo, o lenkų - negali?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (326)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (99)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (96)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (87)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.