Pavyzdžiui, KT daug dėmesio skyrė rinkėjų papirkinėjimui ir šiuo atžvilgiu labai griežtai, teisingai pasisakė (tiesą sakant, apie tai yra pakankamai pasisakęs jau ne kartą), tačiau labai vengė iš esmės, griežtai nagrinėti ir vertinti galingųjų sferą. Juk perka balsus tik silpnesni (tačiau ne silpniausi) kandidatai ir partijos, kurie neturi priėjimo prie galimybės skaičiuoti balsus ir nulemti galutinius rezultatus. Pavyzdžiui, TS-LKD ir Socialdemokratų partijoms balsų pirkti nereikia. Čia viskas yra aišku: jeigu viena iš šių partijų yra opozicijoje, tai po rinkimų bus pirma, o jeigu nesėkmingai vadovavo šaliai, tai – antra.
Kadangi KT nuolat pabrėžia ir kartoja, kad „konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai“, prezidentės kreipimąsi į KT dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo vertinu labai teigiamai.
Po kilusio skandalo ir abejonių visuomenėje dėl rinkimų rezultatų teisingumo, tai padaryti privalėjo kiekvienas normalus prezidentas. Reikia pripažinti, jog Konstitucinio Teismo išvada pridėjo Seimo rinkimams teisėtumo ir senasis Seimas dabar turi visas galimybes užbaigti teisines procedūras, kuriomis įvykę Seimo rinkimai taptų visiškai teisėti ir skaidrūs. Tik ar jie nuo to taps legitimūs? Juk legitimumo jokiomis teisinėmis procedūromis neįtvirtinsi, jeigu Lietuvos žmonės laikys naujos kadencijos Seimą neskaidriai išrinktu ir jo nenorės pripažinti sava valdžia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!