Legendos byloja, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo, jog kariaujantys vyrai vienai dienai nutrauktų visus kruvinus konfliktus ir visą laiką skirtų tik savo mylimosioms. Nors ir mažai tikėtina romantiška legenda, tačiau ko negali patvirtinti, to negali ir paneigti? Ar ne?
Tikroji Tarptautinės moters dienos atsiradimo priežastis – reikalavimas leisti moterims balsuoti bei dirbti viešajame sektoriuje. 1899 m. Vokietijos politikė ir kovotoja už moterų teises, Klara Cetkin pirmoji pradėjo inicijuoti debatus dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarto mieste buvo surengta 1 - oji Tarptautinė Moterų konferencija. Konferencijos metu buvo nuspręsta įkurti Tarptautinę Moterų organizaciją, kovosiančią už moterų teises.
Moters diena, kokią ją žinome šiandien, pradėta švęsti nuo 1910 m. kovo 8 d., kuomet Kopenhagoje vykusioje Tarptautinėje Moterų konferencijoje Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moterų kovai už laisves ir teises.
Lietuva tuo metu irgi nesnaudė. Už moterų teises Lietuvoje kovojo rašytoja, publicistė ir tuometinė visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė Bitė, kuri 1907 metais pirmininkavo lietuvių moterų suvažiavimui, 1908 m. buvo viena iš Lietuvių moterų sąjungos, o 1922 m.– Lietuvos moterų sąjungos steigėjų.
Neilgai trukus, 1911 m. kovo 18 d., pirmą kartą pasaulio šiuolainėje istorijoje Moters diena paskelbta švente ir buvo minima Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Nepraėjus savaitei nuo šio įvykio, kovo 25 d. gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 ten dirbusių moterų gyvybių. Įsiplieskus ugniai, moterys negalėjo evakuotis iš viršutinio devynaukščio pastato aukšto, nes durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti pailsėti. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, jų darbo sąlygas ir įstatymus JAV.
Tarybų Sajungoje, Moters diena buvo pradėta švęsti po bolševikų revoliucijos, kuomet arši feministė ir revoliucinė veikėja Aleksandra Kolontai įkalbėjo Leniną, jog ši diena būtų paskelbta valstybine švente. Nors pastarasis ir pasirašė atitinkamą įsaką, tačiau nedarbo dienos statusą ši šventė įgijo tik 1965 m.
Nors jau tarpukariu Lietuva pasaulyje išsiskyrė, kaip moterų teises konstituciškai įtvirtinusi valstybė, Tarptautinę moters dieną švęsti pradėjome kartu su kitomis broliškomis Sovietų respublikomis. Vyresnių žmonių teigimu poilsio diena Lietuvoje ši šventė tapo maždaug 1977 - 1980 m, o šventėme ją iš peties. Vyriškiai, nesvarbu, kad ir kaip pindavosi kojos, kiekvienas stengdavosi grįžti namo pas savo brangiąją, nešdamas jau nebe glėbį, o vienišą nuvytusią, nuleipusią tulpę.
Galbūt dėl šių, ne itin šviesių prisiminimų, susigrąžinę Nepriklausomybę, pasistengėme pamiršti šią šventę. Juk tuometinėje tikrovėje nesiejome jos su realiomis moterų teisėmis ir laisvėmis, su pasiekimais žmogaus teisių srityje, lyčių lygybėje. Tai buvo tiesiog eilinė valstybės dovanota proga vyrams pakelti taurelę už mylimąsias, tuo pat metu sugadinant joms nuotaiką.
Šiandien šią dieną minim įvairiai. Vieni, prisimindami senas tradicijas, vis dar dovanojame moterims gėles. Kiti sąmoningai užsimirštame ir laukiame mūsų visuomenei daug brangesnės - Motinos dienos. Nors daugeliui ši diena vis dar primena nuo alkoholio apkvaitusių vyriškių su gėlėmis rankose eitynes, reikėtų atminti vieną – kovo 8 d. tai diena Moterų, kurios kovojo už teisę atvirai, be baimės išsakyti savo nuomonę, už teisę balsuoti, dirbti norimą darbą.
Tad kodėl gi neatgaivinus šios šventės? Išrinkime iš atminties neigiamą ideologinį komunistinį vaizdą, moters pabėgusios dienai nuo staklių ar ištrūkusios popietei iš fermos, ištrinkime iš atminties slogius jausmus bei emocijas, ir grąžinkime tikrąją prasmę – tai diena Moterų, kurios kovojo ir kovoja už teisę ne tik būti, bet būti lygeverte, pilnateise visuomenės dalimi, individe, galinčia drąsiai ir atvirai reikšti savo nuomonę, ne tik balsuoti už sąrašus, sudarytus iš vyriškų pavardžių, bet būti tuose sąrašuose. Ir būti tuose sąrašuose ne todėl, kad vyriškiai leido, įteisino kvotas, bet todėl kad moterys tiesiog, kaip ir vyrai, yra to vertos.
Beje, ar ne keista, kad ne demokratiškos vakarų valstybės, o daugelis NVS šalių bei buvusios Sovietų įtakos valstybės (Rusija, Kombodža, Afganistanas ir kt.), kuriose, deja, žmogaus teisės apskritai nėra labai gerbiamos, Tarptautinę Moters dieną vis dar švenčia ir skelbia ją Valstybine nedarbo diena.
Europoje tradicija, žinoma, irgi egzituoja: Italijoje vyrai moterims dovanoja geltonas mimosas, Portugalijoje moterys organizuoja vakarėlius, o Lenkijos didžiuosiuose miestuose šią dieną vyksta feminisčių eisenos bei demonstracijomis. Kitoje Atlanto pusėje, amerikiečiai Moters dieną švenčia paskutinį vasario sekmadienį.
Ir pabaigai – ačiū draugui už pagalbą rašant šį blogiuk'ą bei su Kovo 8-ąja mielos Moterys!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!