Konservatorių stiklinėje dar viena audra

 (31)
Metų pradžios negali pavadinti ramia ir melancholiška. Bent jau politikos padangę sugebėjo nušviesti naujas įvykis - Gabrieliaus Landsbergio apsisprendimas kandidatuoti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Vos tik paskelbus šią žinią atrodė, kad buvo ne juokais užkliudytas tikrų tikriausias širšių lizdas ir pasipylė komentarai apie tariamą užnugarį, stūmimą į politiką, patirties stoką ir dar visokius būtus ar, daug dažniau, nebūtus dalykus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Siūlau šiam kartui nusiimti nuo pykčio aprūkusius akinius, nusivalyti ašaras dėl šios neteisybės ir pažiūrėti į reikalą iš esmės.

Visų pirma, pradėkime nuo Europos Parlamento. Tai labai svarbi ES institucija, tačiau retas politikas savo karjeros zenite išvažiuoja į EP. Kodėl? Todėl, kad Europos Parlamente jie dirba dėl bendrojo ES intereso, idėjiškai neatstovauja savo šalies ir, pripažinkime, savo šalyje pasitraukia iš politinių realijų. Tad logiška galvoti, kad politinis šalies aktyvas, turintis realių perspektyvų reikštis čia, į EP noriai nevažiuos.

Kas lieka? Lieka dvi politikų grupės: tie, kuriems dar reikia įgyti patirties aukščiausiu lygiu, bei tie, kurie turi pakankamai patirties ir gali ja pasidalinti. Tad jaunas kandidato amžius bent šiame kontekste nėra nei privalumas, nei trūkumas - tai greičiau politinė realybė.

Gausiai amsėjimo būta ir dėl žinomos pavardės. Kitu atveju daugelis putojančių matyt pabrėžtų, jog kilmė iš geros šeimos yra privalumas. Šiuo atveju kaip pridera buvo išvilkti pamąstymai apie neva vykdomas giminystės, šuniškos ištikimybės ir padlaižiavimo pagrindu kartų kaitos procedūras (P. Urniežius „Kodėl it dūmas garuoja mano meilė konservatoriams“). Matyt, tokiais pat ryšiais buvo grįsta ir Kenedžių, Klintonų, Ruzveltų ir daugelio kitų šeimų sėkmė. Ar tik nebus ir šįkart taip, jog karštai reaguojame todėl, kad toliau savo namų kiemo nematome?

Taip, tiesa, dar nepaminėjau tirados apie G. Landsbergio nežinomumą (likimo ironija: pavardė žinoma, o žmogus - ne). Kaip čia dabar gali būti, kad kandidatuoja kažkas, kas kasdien nesisuka televizijoje, spaudoje, o jo balso dar negalime atpažinti per radiją? Nors nuolat skundžiamės, kad nėra, už ką balsuoti, kad senbūviai atsibodo, kad jų mintys ir idėjos jau šimtąsyk girdėtos, atgyvenusios ir visai paliegusios, bet vos tik išlenda koks naujas veidas, čiumpam akmenį į rankas ir metam, kad tik dingtų iš akių. O gal sykį neskubėkim mesti to akmens?

Šiandien bent aš žiūriu į pakankamai jauną žmogų, kilusį iš šeimos, kuri neabejotinai suteikė stiprų vertybinį stuburą, iš kartos į kartą perduodamą aukščiausio lygio politikos suvokimą. Aš žiūriu į žmogų, įgijusį išsilavinimą Vilniaus universitete, dirbantį su užsienio ir ES reikalais. Galiausiai, aš žiūriu į kol kas naują, šviežią veidą, kuris, tikiuosi, atneš naujų idėjų, novatoriškų pasiūlymų ir taip reikalingą proveržį. O kas, jei ne? Jei šis žmogus tautos neįtikins, tai ir Europos Parlamentą matys kaip savo ausis. Ir nepadės čia nei pavardė, nei jaunas amžius, nei dar kokie slapti triukai. Arba turi idėją ir gali sudaryti sutartį su rinkėjais, arba ne.

Tad daryti generalines išvadas apie klanus, propagavimą ir visą Lietuvą apgobusią tamsą dar per anksti. Bet kokiu atveju, tie, kurie vis dar stovi su akmeniu rankoje, matyt suras progą jį mesti; tie, kurie jau dabar aklai tiki šio vaikino ateitimi, jį liaupsins, kad ir ką pastarasis sakys. Tuo tarpu aš būsiu su tais, kurie tik išklausę šio žmogaus idėjų apsispręs - asmenybė jis ar tik iš nieko pučiamas projektas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (43)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.