Komentatoriai, palikite Lietuvos žvaigždes ramybėje!

 (119)
Aš esu nuliūdusi ir pasipiktinusi. Man dažnai maudžia širdį dėl jūsų piktų komentarų po straipsniais apie įžymybes. Jos yra nuostabios ir nepakartojamos, ne tokios kaip dauguma mūsų, dėl to turėtume jas gerbti ir mylėti.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Jei jūs atsivertėte šį straipsnį - nepabėkite dar truputį, net jei pajutote mano klastą. Noriu kai ką su jumis pasvarstyti: apie tokį lietuviškos žiniasklaidos iškeltų žvaigždžių fenomeną. Svarstymas prasideda nuo paprasto klausimo, kurį retoriškai kelia kiekvienas gudresnis komentatorius po tuščiu (išties tuščiu, nes ten nieko nėra) lietuvišką žvaigždę šlovinančiu ar peikiančiu straipsniu – kodėl apie jį (-ą) rašoma? Aš teisingo atsakymo nežinau, bet žinau atsakymą, kuris jums neturėtų itin patikti. Tie straipsniai rašomi JUMS, netgi išskirtinai JUMS. Nepykite labai, galiu pasiaiškinti. Pirmiausia sutarkime, kad naujienų portalas yra verslas, kuris pateikia prekę (informaciją), kuria siekia pritraukti kuo daugiau lankytojų. Autentiškų vartotojų kiekis (apsilankymų kiekis per parą, straipsnių atsivertimai, kiti paspaudimai ir t.t.) yra tai, kas kelia reklamos įkainius – kuo daugiau vartotojų, tuo brangesnė reklama. Kol kas sutinkate?

Jei sutinkate, tai dabar įsivaizduokime naujienų portalą kaip greito maisto restoraną. Pietų metas, jūs esate išalkę informacijos, dienos naujienų, pasaulio ir Lietuvos įvykių. Atsisėdate ir jums iškart pateikia meniu su aibe gražių nuotraukėlių. Pamenate, anksčiau užtekdavo pavadinimų, dabar mat žmonės nori matyti ką valgys, todėl ir dizainas prisitaikė prie vartotojų. O ir savininkai išmanūs, žino, kad figūringos moteriškės ir kitokios nuogos kūno dalys žadina apetitą, todėl jas deda kur tik gali. Smagiausia jiems, kad žadina ne vien tų, kurie mėgsta tokį maistą, bet ir tų, kurie negali nepraeiti nepasipiktinę juo. Kodėl taip? Lankytojų vienintelė valiuta – pelės paspaudimai. Galėtumėme net nutarti, kad vieno paspaudimo kaina – 1 litas. Nedaug? Bet jei 100 žmonių duoda po litą, tai jau visas šimtas. Nuostabiausia, kad jie savo pinigų visiškai netaupo, švaisto šen bei ten.

Taigi, tęsiame savo įsivaizduojamą situaciją toliau. Jūs šiandien norėtumėte paprasto sotaus ir vertingo maisto, skaitote patiekalų pavadinimus arba renkatės pagal paveikslėlius. Pirmąją dalį jau suvalgėte. Maistas nei itin sotus, nei sveikas, paruoštas ne visuomet kokybiškai, ne visuomet iš šviežių produktų. Susitaikote su tuo, juk žinote, kad kitose greito maisto restoranuose taip pat, ar net blogiau. Galų gale, meniu atvertėte desertų skiltį. Skaitote pavadinimus ir dar godžiau ryjate nuotraukas. Štai matote – „Vandens iš balos prie garažo ir smėlio ledai pagardinti stikline cukraus”. Jūs nedelsiant užsisakote, sumokate litą ir springdami valgote, o su padavėju aptariate balos vandens aromatą, girgždėjimą tarp dantų, arba pasipiktinate, kaip galima tokius dalykus nešti ant stalo ir duoti vartoti, gal vaikas būtų užsisakęs? Ką tik palikote dar ir litą arbatpinigių. Kiti gudresni patiekalą atnešusiam padavėjui oriai atiduodą savo litą ir pakomentuoja, kad štai jie užsisakė, bet nevalgys ir patiems taip gera ir linksma nuo to sprendimo, kad net šypsosi nuo ausies iki ausies.

Tuo tarpu restorano savininkai, kurie galbūt kažkada ir norėjo visiems ruošti sveiką maistą, stebi situaciją ir nutaria: štai mūsų lankytojai tai, kas sveika ir skanu, užsisako itin retai, nes reikia daug kramtyti, ne visiems patinka skonis, su tokiu maistu – bankrutuosime. Va, o tai, kam nereikia jokių pastangų paruošti, kas visiškai supuvę ir apipeliję arba kur daug cukraus, daug dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ir t.t. – didžiulė paklausa! Mums reikia daugiau vandens iš balos, sugalvokim su kuo dar jį paruošti! Bala nuseko? Kas dar aplink? Va! Prie konteinerio mėtosi kažkas, sumaišysim su cukrum ir bus gerai. Nesimato aplink? Tai tuoj sliekų iškasim ir uogiene apipilsim! Viskas užsisakoma po tūkstančius kartų. O už tai sumokančių klientų daugumą sudaro žmonės, kurie išsiilgę normalaus maisto, tačiau nuolat į save kemša šiukšles, tai, kas jiems nesveika ir net kenkia. Jie nori tuo prastu maistu pasipiktinti, skųstis restoranu ir nuolat aimanuoti, kaip blogai, kad apskritai tokiame pasaulyje gyvena, kur tokie dalykai toleruojami. Jie valgo ir piktinasi, valgo ir spjaudosi, ak kodėl kodėl pasaulis toks aklas ir nemato, jog tas nesveikas maistas iš tikrųjų labai labai blogas. Na, o kitą dieną už savo litą užsisako tą pačią porciją ledų su žvyru.

O dabar moralas. Pirma, šis keistas vaizduotės vaisius skirtas ne tiems, kurie kvaili ir ryja bet ką padėtą prieš nosį (jų niekas neišgelbės), bet tiems, kurie nuoširdžiai nebenori šiukšlių ant savo stalo – komentuodami, nors net neskaitydami, jūs vis tiek sumokate tą litą, antrą ir trečią už prekę, kurios jūs nenorite. Antra, vertinkite savo valiutą! Kaip sakoma „don’t feed the troll“, tokiu būdu jūs tik skatinate juos, parodote, kad tai ką skaitote jums įdomu. Jei nusivylėte kokybe – praneškite tai redaktoriui, o ne komentatoriams. Trečia, jūs neprivalote lankytis greito maisto restoranuose, jei jie jums nepatinka. Tereikia šiek tiek atsakomybės ir valios apsaugoti savo galvą nuo šiukšlių, kurios tik teršia ir erzina. Ketvirta, jei manote, kad visa tai tik žurnalistų kaltė ir jie tikrai paskaitę komentarus kada nors jūsų pasipiktinimo bus paveikti taip, kad nustos rašyti apie tuščius žmones – sėkmės!

Linkėjimai visiems atsakingiems skaitytojams, po šio teksto parašymo įsiliesiu į jūsų gretas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (168)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Vyras atvėrė piniginę – suskaičiavo, kiek pinigų išleidžia per mėnesį (119)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (4)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (413)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (937)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.