Komentatoriai, palikite Lietuvos žvaigždes ramybėje!

 (119)
Aš esu nuliūdusi ir pasipiktinusi. Man dažnai maudžia širdį dėl jūsų piktų komentarų po straipsniais apie įžymybes. Jos yra nuostabios ir nepakartojamos, ne tokios kaip dauguma mūsų, dėl to turėtume jas gerbti ir mylėti.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Jei jūs atsivertėte šį straipsnį - nepabėkite dar truputį, net jei pajutote mano klastą. Noriu kai ką su jumis pasvarstyti: apie tokį lietuviškos žiniasklaidos iškeltų žvaigždžių fenomeną. Svarstymas prasideda nuo paprasto klausimo, kurį retoriškai kelia kiekvienas gudresnis komentatorius po tuščiu (išties tuščiu, nes ten nieko nėra) lietuvišką žvaigždę šlovinančiu ar peikiančiu straipsniu – kodėl apie jį (-ą) rašoma? Aš teisingo atsakymo nežinau, bet žinau atsakymą, kuris jums neturėtų itin patikti. Tie straipsniai rašomi JUMS, netgi išskirtinai JUMS. Nepykite labai, galiu pasiaiškinti. Pirmiausia sutarkime, kad naujienų portalas yra verslas, kuris pateikia prekę (informaciją), kuria siekia pritraukti kuo daugiau lankytojų. Autentiškų vartotojų kiekis (apsilankymų kiekis per parą, straipsnių atsivertimai, kiti paspaudimai ir t.t.) yra tai, kas kelia reklamos įkainius – kuo daugiau vartotojų, tuo brangesnė reklama. Kol kas sutinkate?

Jei sutinkate, tai dabar įsivaizduokime naujienų portalą kaip greito maisto restoraną. Pietų metas, jūs esate išalkę informacijos, dienos naujienų, pasaulio ir Lietuvos įvykių. Atsisėdate ir jums iškart pateikia meniu su aibe gražių nuotraukėlių. Pamenate, anksčiau užtekdavo pavadinimų, dabar mat žmonės nori matyti ką valgys, todėl ir dizainas prisitaikė prie vartotojų. O ir savininkai išmanūs, žino, kad figūringos moteriškės ir kitokios nuogos kūno dalys žadina apetitą, todėl jas deda kur tik gali. Smagiausia jiems, kad žadina ne vien tų, kurie mėgsta tokį maistą, bet ir tų, kurie negali nepraeiti nepasipiktinę juo. Kodėl taip? Lankytojų vienintelė valiuta – pelės paspaudimai. Galėtumėme net nutarti, kad vieno paspaudimo kaina – 1 litas. Nedaug? Bet jei 100 žmonių duoda po litą, tai jau visas šimtas. Nuostabiausia, kad jie savo pinigų visiškai netaupo, švaisto šen bei ten.

Taigi, tęsiame savo įsivaizduojamą situaciją toliau. Jūs šiandien norėtumėte paprasto sotaus ir vertingo maisto, skaitote patiekalų pavadinimus arba renkatės pagal paveikslėlius. Pirmąją dalį jau suvalgėte. Maistas nei itin sotus, nei sveikas, paruoštas ne visuomet kokybiškai, ne visuomet iš šviežių produktų. Susitaikote su tuo, juk žinote, kad kitose greito maisto restoranuose taip pat, ar net blogiau. Galų gale, meniu atvertėte desertų skiltį. Skaitote pavadinimus ir dar godžiau ryjate nuotraukas. Štai matote – „Vandens iš balos prie garažo ir smėlio ledai pagardinti stikline cukraus”. Jūs nedelsiant užsisakote, sumokate litą ir springdami valgote, o su padavėju aptariate balos vandens aromatą, girgždėjimą tarp dantų, arba pasipiktinate, kaip galima tokius dalykus nešti ant stalo ir duoti vartoti, gal vaikas būtų užsisakęs? Ką tik palikote dar ir litą arbatpinigių. Kiti gudresni patiekalą atnešusiam padavėjui oriai atiduodą savo litą ir pakomentuoja, kad štai jie užsisakė, bet nevalgys ir patiems taip gera ir linksma nuo to sprendimo, kad net šypsosi nuo ausies iki ausies.

Tuo tarpu restorano savininkai, kurie galbūt kažkada ir norėjo visiems ruošti sveiką maistą, stebi situaciją ir nutaria: štai mūsų lankytojai tai, kas sveika ir skanu, užsisako itin retai, nes reikia daug kramtyti, ne visiems patinka skonis, su tokiu maistu – bankrutuosime. Va, o tai, kam nereikia jokių pastangų paruošti, kas visiškai supuvę ir apipeliję arba kur daug cukraus, daug dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ir t.t. – didžiulė paklausa! Mums reikia daugiau vandens iš balos, sugalvokim su kuo dar jį paruošti! Bala nuseko? Kas dar aplink? Va! Prie konteinerio mėtosi kažkas, sumaišysim su cukrum ir bus gerai. Nesimato aplink? Tai tuoj sliekų iškasim ir uogiene apipilsim! Viskas užsisakoma po tūkstančius kartų. O už tai sumokančių klientų daugumą sudaro žmonės, kurie išsiilgę normalaus maisto, tačiau nuolat į save kemša šiukšles, tai, kas jiems nesveika ir net kenkia. Jie nori tuo prastu maistu pasipiktinti, skųstis restoranu ir nuolat aimanuoti, kaip blogai, kad apskritai tokiame pasaulyje gyvena, kur tokie dalykai toleruojami. Jie valgo ir piktinasi, valgo ir spjaudosi, ak kodėl kodėl pasaulis toks aklas ir nemato, jog tas nesveikas maistas iš tikrųjų labai labai blogas. Na, o kitą dieną už savo litą užsisako tą pačią porciją ledų su žvyru.

O dabar moralas. Pirma, šis keistas vaizduotės vaisius skirtas ne tiems, kurie kvaili ir ryja bet ką padėtą prieš nosį (jų niekas neišgelbės), bet tiems, kurie nuoširdžiai nebenori šiukšlių ant savo stalo – komentuodami, nors net neskaitydami, jūs vis tiek sumokate tą litą, antrą ir trečią už prekę, kurios jūs nenorite. Antra, vertinkite savo valiutą! Kaip sakoma „don’t feed the troll“, tokiu būdu jūs tik skatinate juos, parodote, kad tai ką skaitote jums įdomu. Jei nusivylėte kokybe – praneškite tai redaktoriui, o ne komentatoriams. Trečia, jūs neprivalote lankytis greito maisto restoranuose, jei jie jums nepatinka. Tereikia šiek tiek atsakomybės ir valios apsaugoti savo galvą nuo šiukšlių, kurios tik teršia ir erzina. Ketvirta, jei manote, kad visa tai tik žurnalistų kaltė ir jie tikrai paskaitę komentarus kada nors jūsų pasipiktinimo bus paveikti taip, kad nustos rašyti apie tuščius žmones – sėkmės!

Linkėjimai visiems atsakingiems skaitytojams, po šio teksto parašymo įsiliesiu į jūsų gretas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Nusprendė pasikeisti pensijos kaupimo sutartį – sulaukė pribloškiančio banko atsakymo (9)

DELFI nuolat matau tekstus apie tai, kaip sunku žmonėms gyventi – kaip per mažai jie uždirba, per daug išleidžia ir panašiai. Vieni sako „mes gyvename blogiausiai už visus“, kiti atgal šaukia tą patį. Man atrodo supratau, kas yra blogiausia – mus visus kasdien gąsdina ir perspėja, bet kai tik paklausi, ką gali dėl to padaryti, valstybė atkiša špygą.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (132)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...