Likę 70 proc. smurtine mirtimi gyvenimą baigia dėl kasdienių, buitinių konfliktų. Stiprindami policijos, teismų ir kitų valstybinių įstaigų galią mes neužkirsime kelio kasdieniam smurtui, kai dėl mobiliojo telefono ar kitų materialinių gėrybių yra žudomi žmonės.
Emocijas ir pyktį reikia išlieti, tačiau kontroliuoti susivaldant.
Jau prieš šimtmetį pedagogai Kolumbijoje diskutavo apie emocijas ir jų išleidimą, emocijas ir fizinį vystymasis. Svarbu, kad smurtas taptų tabu. Lietuvių kilmės profesorius, du kartus buvęs Bogotos (Kolumbija) meras, kandidatas į šalies prezidentus Antanas Mockus mato, kad Lietuvoje savižudybės yra didžiulė problema. Kolumbijoje pagrindinė problema yra žmogžudystės, tuo tarpu lietuviai iš gyvenimo pasitraukia savo valia. Apie tai Lietuvoje ne visada garsiai šnekama. Tai nėra patogi tema. Turi būti pasiektas psichologinis ir kultūrinis atsparumas, kad net neateitų į galvą pakelti ranką prieš save ar kitą asmenį.
Kai palygini žmogžudysčių ir savižudybių skaičius, matai, kad Lietuvoje yra tiek pat smurto, kiek Kolumbijoje. Tik Kolumbijoje smurtas nukreiptas prieš kitą asmenį, 5‒6 kartus daugiau žmogžudysčių nei savižudybių. O Lietuvoje 5-6 kartus daugiau savižudybių nei žmogžudysčių (tenkančių 100 tūkstančių gyventojų).
Žmonės šiukšlių nevalgo. Jeigu kas nors pradėtų valgyti šiukšles darbe arba šeimoje, iš aplinkinių kiltų stipri pasipiktinimo reakcija. Tai yra tabu. Ir tam nereikia netgi policijos. Mes to nedarome, nes tai neatitinka mūsų vidinių asmens normų, principų, vertybių ir įsitikinimų. Mums to neleidžiama iš vidaus. Jeigu aš ką nors užmušiu, neliks mano identiteto. Man bus labai sunku pateisinti savo elgesį. Kai kurie poelgiai turi būti visiškas tabu arba kultūrinis uždraudimas. To reikia siekti ir Lietuvoje, ir Kolumbijoje.
Turi pasikeisti žmonių kultūra. Reikia paskatinti stiprų žmonių nusiteikimą prieš smurtą. Kad žmonės smurto gėdytųsi ir tiesiog neįsivaizduotų gyvenimo su juo. Jeigu pagal Senąjį Testamentą pakako nežudyti kito žmogaus, tai pagal Naująjį Testamentą ‒ net neturi kilti tokia mintis. Abiejų šalių skaičiai yra pernelyg dideli.
Suvaldyti žmogžudystes turėtume pasimokyti iš tokių šalių, kaip Japonija. Tačiau Japonijoje, kaip Lietuvoje, reikia atrasti būdą, kaip sustabdyti savižudybes. Kai kurie kraštai dar diskutuoja, ar savižudybė nėra nusikaltimas. Žmogžudystė yra aiškiai uždrausta įstatymuose ir konstitucijose, tačiau to neužtenka. Reikia išmokti ir nuo mažens sau įsidėti į galvą – neliesk žmogaus gyvybės, neliesk savo paties gyvybės. Kol esi gyvas, gali užbaigti savo paties gyvenimo knygą, kaip nori. Kai kuriuose kraštuose bandymas nusižudyti yra draudžiamas ir baudžiamas. Anglijoje apie 1952 metus bandymas nusižudyti buvo baudžiamas kalėjimu iki dvejų metų. Visuomenei buvo aišku, kad, jei mėginsi nusižudyti, gali sulaukti kalėjimo.
Tavo gyvybė nėra tik tavo. Mes dažnai sakome, kad gyvybė yra šventas dalykas ‒ „La vida es sagrada“. Profesorius kartais per paskaitas savo studentų paklausdavo, ar yra tas pats blogis pavogti pašventintą ostiją ar nepašventintą. Dauguma atsakydavo, kad tai vienodai blogai. O Antanas Mockus sako, kad vienu atveju blogiau nei kitu – pirmuoju tai šventvagystė.
Jeigu jums dalykas šventas, aš turiu gerbti jūsų pasirinkimą, negaliu jo teršti ar išjuokti. Kolumbijoje siekiama, kad nebūtų diskriminuojamas žmonių religinis pasirinkimas, kad būtų gerbiami visi žmonių dievai. Skaitytoje lietuvių novelėje įstrigo vienas sakinys – niekad nenukabink senų dievų, jeigu neturi naujų pastatyti į tą vietą.
Ar žmonės gali gyventi be dievų ir ar dievai yra reikalingi? Tačiau svarbiausia mums yra tai, kad žmonės Kolumbijoje nežudytų vienas kito, ir norime, kad žmonės Lietuvoje nežudytų savęs. Skirtingos šalys ir skirtingi žemynai, tačiau gyvybės, jos vertinimo ir išsaugojimo problemos iš dalies panašios. Aš labai noriu, kad mes galėtume tuos blogus skaičius sumažinti abiejose šalyse: žmogžudysčių Kolumbijoje ir savižudybių Lietuvoje.
Buvo tikima, kad Lietuvos nepriklausomybė padarys padarė lietuvius laimingus. Maždaug penkeriems metams. O paskui lietuviai pradėjo klausinėti, o kas dabar? Tapus Europos Sąjungos nariais gyvenimas vėl pasikeitė, bet savižudybės nesiliauja.
Labai keista, kad kraštai, kur žmonės žudosi ar žudo vieni kitus, yra labai religingi. Nagrinėdamas pasaulio vertybių statistikos duomenis, profesorius Antanas Mockus pastebėjo keletą įdomių dalykų, pvz., kad negalima atrasti nei vienos šalies, kur būtų kartu daug žmogžudysčių ir savižudybių. Arba vienas, arba kitas reiškinys, bet abudu negalimi (...).
Anot Antano Mockaus, lietuviai į save žiūri labai kritiškai. Būtent dėl priekaištavimo sau lietuviai ir žudosi. Tuo metu Kolumbijoje žmonės dažnai suverčia kaltę kitiems. Yra net išleista pusiau juokų knyga „Kaltė, kieno? – Karvės“. Knygoje pasakojama istorija apie Amerikoje pirktas, bet Kolumbijoje pagamintas pirštines, kurios turėjo įbrėžimų. Buvo pradėta ieškoti, kodėl taip atsitiko, kokios klaidos buvo padarytos jas gaminant. Visi darbuotojai kaltę vertė ant kitų, kol buvo prieita prie karvės, o ši negalėjo niekam suversti kaltės.
Kolumbijoje beveik visuomet žmonės kaltina vienas kitą, todėl žmonės žudo vieni kitus. Lietuviai sau priekaištauja taip smarkiai, kad žudosi. Būkime jautresni sau, leiskime sau daugiau suklysti, nesigraužkime, jeigu nepavyko. Kolumbijoje žmonės jaučia stiprų kaltės jausmą ir tai šiek tiek padeda apsaugoti žmogų nuo smurto vartojimo prieš save. Galbūt reikėtų mokyti žmones patirti kaltės jausmą. Lietuvoje reikia mokyti priešingai, kad jie neturėtų tokio stipraus kaltės jausmo, kad savęs nekankintų. Kartais tai nėra kaltė, o gėdos jausmas. Galbūt keistas patarimas, tačiau kartais reikia būti begėdžiais. Jeigu pernelyg stipri socialinė gėda, ji gali sugniuždyti žmogų.
Pavyzdžiui, šeimos Japonijoje labai spaudžia savo vaikus, kad jie gerai mokytųsi ir siektų būtent pasirinktos specialybės. Jei 18 ar 19 metų vaikas neįstoja į universitetą, visa šeima patiria krizę. Jis yra ne tik kaltinamas, bet jam sukeliama gėda, kad jis nepateisino šeimos lūkesčių ir nepateko ten, kur jį norėjo matyti šeima. Jie užsidaro savo kambaryje ir jiems tiekiamas prasčiausias maistas. Būna, kad į gatvę jie išeina tik naktį – tokia yra stipri gėda pasirodyti viešumoje. Kolumbijoje reikia gėdos ir kaltės jausmus kelti, o Lietuvoje reikia būti malonesniam sau pačiam, reikia nebūti sau tokiems griežtiems, nes kartais mes perdedame.
Įdomu pastebėti, kad jei ilgesnį laiką ištveri gėdos jausmą ir nepasitrauki iš gyvenimo tuojau pat, tai po savaitės ar dviejų tas gėdos jausmas pradeda mažėti. Labai svarbus pirmas momentas. Tada jausmai būna pasiekę aukščiausią tašką.
Labai keista, kai religingi žmonės žudo vieni kitus ar save. Kolumbijoje ir Lietuvoje krikščionybė yra tradicinė ir įtakinga religija. Didelė dalis mūsų visuomenės yra religinga ir saugo gyvybę. Pavyzdžiui, Japonijoje vienai žmogžudystei tenka 24 savižudybės. Lietuvoje šis santykis maždaug yra vienas prie šešių ar penkių. Vienai žmogžudystei tenka 6 savižudybės. Reikia kelti klausimą, kad gyvenimas yra vertingas dalykas, tai yra viso pasaulio turtas ir jo negalima atimti nei vienu, nei kitu būdu.
Viso pasaulio technologinė galia ir turtai negali grąžinti vieno žmogaus gyvybės. Gali būti didžiausias artistas, šalies prezidentas ar popiežius, bet numirus kelio atgal nėra. Taip pat tas, kuris save nužudo, sustabdo savo gyvenimo knygą nepabaigęs jos rašyti.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, esi nepakartojamas, aš esu nepakartojamas. Prarandi žmoną, gali vėl vesti, bet niekada neturėsi to lygiai paties žmogaus, kaip buvo anksčiau.
Yra aiškiai nubrėžta linija, kad žmogus nėra kartojamas, tu esi Vardenis Pavardenis ir kito tokio nebus. Galbūt šiek tiek keista manyti, kad esi išrinktas, bet net biologiniu požiūriu vertinant aišku, kad esi išskirtinis. Net kai gimsta du genetiškai identiški dvyniai, po kurio laiko jų gyvenimai tampa skirtingi. Dvyniai su ta pačia genetika gali pasirinkti skirtingus mokslus, jų atmintis ir gebėjimai skirtingi. Mes kiekvienas unikalus. Gyvenimas yra vertybė.
Reikia konkrečiai kolumbiečiams pasakyti – neliesk kito gyvenimo, lietuviams – neliesk savo gyvenimo.
Kovo 8 dieną Kolumbijos ir pasaulio miestuose bus surengta manifestacija: žygiuosim gatvėmis prašydami, kad žmonės pripažintų, jog gyvenimas yra šventas. Negalima atimti gyvenimo, kiekvienas žmogus turi teisę mirti natūralia mirtimi dėl ligos ar senatvės. Negalima užgesinti žmogaus gyvenimo.
Jei susirinksite Lietuvoje, kai dalyvausite toje manifestacijoje-akcijoje, susirinkite už Kolumbiją ir susirinkite už Lietuvą.
Daugiau apie eitynes Bogotoje galite sužinoti čia. Sužinoti, kaip galite prisidėti būdami Lietuvoje galite parašę el.p. sirmantas@yahoo.com.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19 - 2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt