Kokios mokslininkų prognozės dar galutinai neišsipildė?

 (6)
Prasidėjus XXI amžiui mokslininkai ėmė kaip pašėlę ne tik stebinti naujais atradimais, bet ir spėlionėmis, kas mūsų laukia ateityje. Kai kurios iš jų išsipildė, tačiau kai kurios ne ir šiandien skamba itin keistai.
Robotas CIROS
© Gamintojo nuotr.

Viename 2003 metų sausio mėnesio laikraštyje buvo kalbama apie pasaulio raidą bei cituojami mokslininkai ir ekspertai, kurie pasakojo apie tai, kas mūsų laukia netolimoje ateityje. Dauguma iš prieš 10 metų aprašytų spėjimų net ir šiandien atrodo keistai – jų ne tik kad nėra, tačiau niekas apie juos nė nežino.

Straipsnyje ypač didelė reikšmė buvo skiriama internetui. Mokslininkai spėjo, kad jau kitąmet (kalbama apie 2004 metus) bus galima internetu kontroliuoti girtus vairuotojus – automobiliuose įrengti davikliai nustatys alkoholio kiekį kraujyje. Teigiama, kad jeigu jis bus per didelis, iškart bus blokuojamas automobilio variklis, valdymo sistema (sukurta tik panaši sistema - DELFI) Vašingtone esančio George'o Masono universiteto mokslininkai teigė, jog 2004-aisiais metais atsiras virtualūs dvasininkai, kurie galės priimti išpažintį.

Ne mažesnių pokyčių tikėtasi ir žemės ūkio bei ekonomikos srityse (...). Be to, prognozuojama, kad 2010 metais keliuose masiškai pasirodys mašinos, kurių varikliuose elektrą gamins ekologiška vandenilio ir deguonies reakcija. Dar daugiau – prognozuojama, kad apie 2012-uosius turėtų pasirodyti vabzdžiai mini robotai, kurių paskirtis bus apdulkinti augmeniją.

Dar įdomiau buvo spėjama apie genetiką. Mokslininkai manė, kad 2005-aisiais atsiras „vaikų dizainas“ - vaiko genetinį kodą bus galima derinti pagal užsakymą. O 2014-aisiais taps nebereikalingi asmens dokumentai – juos pakeis biometrinis skenavimas – žmogaus kūną „peršvies“ specialūs sensoriai, kurie ir nustatys žmogaus tapatybę. Ekspertai manė, kad 2020 jau nebereiks stomatologų, nes atsiras „nanorobotai“ - atomų lygio dantų pasta, kuri visam laikui išspręs ėduonies ir kitokios problemas. Panašu, kad čia taip pat buvo stipriai „nueita į šoną“, nes šiemet sudarytoje perspektyviausių ateities specialybių lentelėje stomatologai patenka į pirmą trejetą.

Milžiniški pokyčiai prognozuojami ir tolimesniai ateičiai. Mokslininkai tikėjosi, kad 2025-aisiais protingos mašinos jau galės skaityti žmogaus mintis ir kontroliuoti emocijas, o tokie emocijų kontrolieriai padės reguliuoti nusikaltėlių elgseną. Buvo žadama, kad 2040-aisiais Mėnulyje jau įsikurs pirmosios žmonių gyvenamos bazės, o kariškiai turės batus, kurie padės peršokti net 6 metrų sieną.

Panašu, kad ne viskas, ko laukiame, ateityje išsipildo. Kartais net mokslininkų spėjimai, pagrįsti realiais faktais, pasirodo per daug optimistiški, nerealūs. Tai tik įrodo, kad niekas negali nuspėti, kas mūsų lauks ateityje ir į kurią pusę pakryps pasaulis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (51)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (459)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.