Kodėl žmonai gerai, kai vyras turi meilužę

 (373)
Pamačiusi antraštę „Internete stebimas karas: žmonos vs. meilužės. Kas laimės“ straipsnio neskaičiau, bet iškart mintyse atsakiau: abi.
© Shutterstock nuotr.

Viskas yra be galo paprasta, galiu pasakyti daug pavyzdžių realiame gyvenime. Pradėkime nuo utopijos (utopija (gr. ου 'ne' + τόπος 'vieta', t. y. vieta, kurios nėra) – idealios, neįgyvendinamos santvarkos projektas; neįvykdomas, nerealus sumanymas, sako „Wikipedia“): vyras su žmona gyvena sau laimingai, be jokių meilužių. Čia viskas aišku, nėra ko nesuprasti.

Bet tą pačią akimirką, kai atsiranda meilužė... Viskas pasikeičia.

Toje pačioje utopijoje vyras pasako: „Tu nuostabi, bet širdžiai neįsakysi. Turiu kitą. Sudie“. Ir viskas baigiasi. Vaikai gauna alimentus, o moteris ieško kito, su kuriuo susikurs tikrąją tobulybę. Irgi viskas akivaizdu.

Tačiau dabar aptarkime REALYBĘ.

Tą pačią akimirką, kai realybėje, ne utopijoje, moteris sužino esant meilužę, o meilužė sužino esant žmoną, kas dažniausiai nutinka panašiu metu? Jei jau vyras susimauna (išsiduoda) kartą, padarys tai ir antrą, būna neilgas apmąstymo laikotarpis, o tuomet viskas stoja į vėžes, laimi abi moterys. Štai:

Ką laimi žmona:

1. Nebereikia nusiskriaudžiant save tenkinti nepriimtinų vyro seksualinių poreikių. Atsiranda kas kitas patenkina;

2. Galima sužydėti materialine prasme: kaltės kankinamas vyras tampa itin dosnus;

3. Antrojo punkto dėka galima pradėti žvalgytis į kitus. Tai jaudina. Jautiesi kaip antrąkart gimusi;

4. Jeigu, sakykime, išeidamas pas meilužę vyras pasako, kad ėmė lankyti dziudo treniruotes, iš pradžių reikia pasiraukyti, o paskui, nušvitusia veido mina pasakyti: „Mielasis, tu genijus. Mums išties reikia skirti laiko sau, atskirai vienas nuo kito. Tad kodėl tau nepadovanojus man artėjančių švenčių/metinių/dar velniai žino ko proga kelialapio į kitą šalį/abonemento į sporto klubą/masažo centrą/didelės vertės knygyno čekio ir t.t?“. Vyras sutiks (žiūrėti 2 punktą);

5. Žinojimas, kad yra meilužė – puikus ginklas visuose ginčuose, ypač iškilusiuose dėl aukščiau parašytų punktų. Bet kituose – taip pat! Tapsite ta legendine moterimi, kurios žodis – paskutinis, nes kišenėje – nenugalimas koziris.

Ką laimi meilužė:

1. Seksualinių poreikių patenkinimą, ypač turint įdomesnių fetišų. Juk jūs – ne neliečiama žmona, kurią reikia neva „gerbti“ (vyrų kvailumo įrodymas), o seksuali nenaudėlė, galbūt nebučiuojama į lūpas, bet užtat daugiau nei bučiuojama į...

2. Kuri meilužė bus meiluže be dovanų? Vyrelis garantuotai prisistatė jums „sėkmingu“, tad tegu dabar įrodo, arbaaa... (5 punktas, bet tik kraštutiniu atveju; iš pradžių – laikinas malonumų kasyklos uždarymas);

3. Tebesi oficialiai nepriklausoma moteris. Išnaudok tai!

4. Priešingai nei žmona, neturi būt 24/7 pasiruošusi – išsikvėpinusi, pasidažiusi, nusiskustusi. Viskas suderinama iš anksto, gali būti atsipalaidavusi;

5. Reikalui esant, toks pat kaip žmonos.

Tai tiek! Jei kas ir pralaimi dviejų moterų kare... Tai tik vyras.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę, papasakoti patirtį? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (49)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (176)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.