Kodėl valdžia nori, kad Lietuva įsivestų eurą?

 (166)
Vienas pagrindinių Lietuvos valdžios ekonominių tikslų yra įsivesti eurą. Dėl šio tikslo valdantieji pasiryžę nukelti pensijų kompensavimą, atlyginimų atkūrimą daugumai biudžetininkų ir dar daug ką padaryti, kad išlaikytų griežtus biudžeto deficito normatyvus. Pradinis biudžeto projektas sudarytas taip, kad nebūtų neigiamos Europos Komisijos reakcijos ir kliūčių įsivesti eurą.
© Scanpix

Tenka pastebėti,kad šalyje bene vienintelė valdžia tiesiog dega noru įsivesti eurą, nes gyventojai euro nenori, o verslas - abejingas. Tiesa, dar bankai ir eksportuotojai gal kiek pozityviau žiūri į euro įvedimą. Daugeliui vaizdas yra keistas, tuo labiau, kai net pati valdžia nesugeba pateikti svarių argumentų ir įrodyti, kad gauta nauda įsivedus eurą bus didesnė už euro įvedimo kaštus. Tokia numatoma euro nauda, kaip valiutų keitimo kaštų sumažėjimas ar užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą, yra menka nauda šaliai. Manau, įsivedus eurą kažkokių didelių užsienio investicijų susilaukti neįmanoma, nors jis Lietuvoje cirkuliuotų ir paauksuotas, jeigu investuotojai nematys , kur jų investicijos Lietuvoje gali atnešti didesnį pelną, negu kaimyninėse šalyse.

Šalyje, kur už minimalų atlyginimą dirbti neapsimoka, bulves, kiaules ir pan. auginti neapsimoka, sąžiningas verslas neapsimoka, kurti valstybei ar leisti investuotojams kurti stambias elektros, dujų ir pan. gamybos įmones neapsimoka, net pačios valstybės institucijos dėl gyventojų mažėjimo atrodo išpūstos, chaotiškos ir nenaudingos, kaip gali euras išspręsti visas šias problemas ir padaryti Lietuvą patrauklia investicijoms šalimi?

Valiutų keitimo kaštai vertinami labai skirtingai, suktai ir išpūstai, nes valstybės mastu tai - maži pinigai (gal 100 ar keli šimtai milijonų litų per metus). Valstybės prestižo ir kitos panašios su euru siejamos naudos šiuo metu yra bevertės, nes valstybė savo vidaus ir užsienio politika sugriauna bet kokį prestižą ir solidumą. Be to, pati euro zona yra trapi ir nekelianti pasitikėjimo. Tai kodėl valdžia taip nori euro?

Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 20,45 milijardus (skaičiuojant litais) oficialių tarptautinių atsargų. Visi litai, išleisti į apyvartą, yra gerokai daugiau negu 100 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Dėl šios priežasties litas yra visiškai patikima ir stipri valiuta. Pagal lito patikimumo įstatymą ir kitus teisės aktus valstybė privalo turėti oficialias tarptautines atsargas ir jų panaudoti fiskalinėje politikoje ar kitoms valstybės reikmėms negalima. Tačiau Lietuvai įsivedus eurą, padėtis kardinaliai pasikeis.

Eurų Lietuvai nebereikės (taip kaip litų) padengti aukso ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu, todėl valdantieji įgaus galimybę prieiti prie įspūdingų milijardinių atsargų ir bent jų dalį panaudoti valstybės einamosioms reikmėms. Nors dėl šių milijardų, atrodo, niekas nekovoja ir jie turėtų būti valstybės apsaugoti bei toliau reikiamai valdomi, tačiau tas ramumas, nekalbumas, keistas abejingumas ir ypatingas paslaptingumas kelią nuogąstavimus, kad valdžia su šiais milijardais ketina ne tik apmokėti euro įsivedimo išlaidas (trumpuoju laikotarpiu - keli milijardai litų)...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Laiškas vienam Šeškinės gyventojui: gal su tavimi kažkas negražiai pasielgė? (109)

Mielasis žmogau, kuris nepatingėjai vakar ryte (ar gal užvakar vakare) išleisti orą iš mano mašinos padangos! Ačiū, kad priminei man apie gyvenimo džiaugsmą, nes šįryt į darbą nuvažiavau gyva sveika, ir neužsimušiau, nieko nesužeidžiau iki darbo nuvykusi automobiliu su galiausiai visiškai plokščiu ratu. Džiaugiuosi, kad oro likučių užteko nusileisti nuo Šeškinės kalno.

Aštuntokei trūko kantrybė: mokykloje mus žlugdo (112)

Turbūt visiems gerbiamiems naujienų portalų skaitytojams iki gyvos galvos įgriso skaityti kiekvieno pasipiktinusio ar, pagal gerbiamus komentatorius, išlepusio bei dirbti neįpratusio mokinio laiškus. Kiekviena istorija vis kitokia, bet mintis – ta pati. Šiuo metu mokausi aštuntoje klasėje ir norėčiau atskleisti kelis šiuolaikinės švietimo sistemos aspektus.

Suma už atžalos darželio išleistuves papiktino mamą: kam tas limuzinas ir sodyba? (324)

Ar Jūs irgi patiriate išleistuvių pompastiką darželiuose? Ir jūsų vaikų darželiuose taip pat jau prieš metus auklėtojos pataria per susirinkimą tėvams kaupti pinigėlius? Juk akivaizdu, kad ne visi tėvai gali gegužės mėnesį atnešti į išleistuvių banką po 45 ir daugiau eurų, nes, pavyzdžiui, mano vaikų darželis skolingas valstybei 11 tūkst. eurų, direktorės duomenimis, o tai reiškia, kad tėvai nuolat nepajėgūs susimokėti už darželio paslaugas, bet išleistuvėms jau kelintus metus tėvai užsako limuzinus ir veža vaikus į pramogų sodybas.

Už dalyvavimą aplinkosauginėje akcijoje moksleiviai buvo apdovanoti

Gegužės 22 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi Balsių progimnazijos pirmokai, laimėję aplinkosauginį konkursą. Aplinkosauginėje akcijoje, kurios metu 27 Balsių progimnazijos klasių mokiniai kaupė panaudotas baterija, buvo surinkta apie 250 kg panaudotų baterijų.

Esu mažo miestelio dvyliktokas – tikiuosi anglų egzaminą išlaikyti bent 95 proc. ir nenusivyliau (24)

Ką tik perskaičiau abituriento straipsnį apie tai, koks neva sunkus ir „nesąmoningas“ buvo anglų kalbos egzaminas ir jo eiga. Norėčiau taip pat pasidalinti savo mintimis ir šiam moksleiviui paprieštarauti.