Kodėl valdžia nori, kad Lietuva įsivestų eurą?

 (166)
Vienas pagrindinių Lietuvos valdžios ekonominių tikslų yra įsivesti eurą. Dėl šio tikslo valdantieji pasiryžę nukelti pensijų kompensavimą, atlyginimų atkūrimą daugumai biudžetininkų ir dar daug ką padaryti, kad išlaikytų griežtus biudžeto deficito normatyvus. Pradinis biudžeto projektas sudarytas taip, kad nebūtų neigiamos Europos Komisijos reakcijos ir kliūčių įsivesti eurą.
© Scanpix

Tenka pastebėti,kad šalyje bene vienintelė valdžia tiesiog dega noru įsivesti eurą, nes gyventojai euro nenori, o verslas - abejingas. Tiesa, dar bankai ir eksportuotojai gal kiek pozityviau žiūri į euro įvedimą. Daugeliui vaizdas yra keistas, tuo labiau, kai net pati valdžia nesugeba pateikti svarių argumentų ir įrodyti, kad gauta nauda įsivedus eurą bus didesnė už euro įvedimo kaštus. Tokia numatoma euro nauda, kaip valiutų keitimo kaštų sumažėjimas ar užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą, yra menka nauda šaliai. Manau, įsivedus eurą kažkokių didelių užsienio investicijų susilaukti neįmanoma, nors jis Lietuvoje cirkuliuotų ir paauksuotas, jeigu investuotojai nematys , kur jų investicijos Lietuvoje gali atnešti didesnį pelną, negu kaimyninėse šalyse.

Šalyje, kur už minimalų atlyginimą dirbti neapsimoka, bulves, kiaules ir pan. auginti neapsimoka, sąžiningas verslas neapsimoka, kurti valstybei ar leisti investuotojams kurti stambias elektros, dujų ir pan. gamybos įmones neapsimoka, net pačios valstybės institucijos dėl gyventojų mažėjimo atrodo išpūstos, chaotiškos ir nenaudingos, kaip gali euras išspręsti visas šias problemas ir padaryti Lietuvą patrauklia investicijoms šalimi?

Valiutų keitimo kaštai vertinami labai skirtingai, suktai ir išpūstai, nes valstybės mastu tai - maži pinigai (gal 100 ar keli šimtai milijonų litų per metus). Valstybės prestižo ir kitos panašios su euru siejamos naudos šiuo metu yra bevertės, nes valstybė savo vidaus ir užsienio politika sugriauna bet kokį prestižą ir solidumą. Be to, pati euro zona yra trapi ir nekelianti pasitikėjimo. Tai kodėl valdžia taip nori euro?

Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 20,45 milijardus (skaičiuojant litais) oficialių tarptautinių atsargų. Visi litai, išleisti į apyvartą, yra gerokai daugiau negu 100 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Dėl šios priežasties litas yra visiškai patikima ir stipri valiuta. Pagal lito patikimumo įstatymą ir kitus teisės aktus valstybė privalo turėti oficialias tarptautines atsargas ir jų panaudoti fiskalinėje politikoje ar kitoms valstybės reikmėms negalima. Tačiau Lietuvai įsivedus eurą, padėtis kardinaliai pasikeis.

Eurų Lietuvai nebereikės (taip kaip litų) padengti aukso ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu, todėl valdantieji įgaus galimybę prieiti prie įspūdingų milijardinių atsargų ir bent jų dalį panaudoti valstybės einamosioms reikmėms. Nors dėl šių milijardų, atrodo, niekas nekovoja ir jie turėtų būti valstybės apsaugoti bei toliau reikiamai valdomi, tačiau tas ramumas, nekalbumas, keistas abejingumas ir ypatingas paslaptingumas kelią nuogąstavimus, kad valdžia su šiais milijardais ketina ne tik apmokėti euro įsivedimo išlaidas (trumpuoju laikotarpiu - keli milijardai litų)...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (49)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (175)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.