Gera džiūgauti, kai laimėtoją lėmė ne žiūrovų, o iš esmės komisijų balsai. Norėčiau pamatyti visus skaičius - kiek už kokią šalį iš tiesų balsavo žmonių. Skaičiai tikriausiai nustebintų visus, nes, spėju, jie būtų gerokai mažesni už rinkėjų, ateisiančių gegužės 25 d. dieną į Europos parlamento rinkimus, skaičių. Nuolat girdžiu - nepaniokim sporto su politika, „Eurovizija“ yra nepolitizuotas renginys ir panašiai. Iš šono taip neatrodo. Tiek sportas, tiek kitokie renginiai yra stipriai politizuoti, tik tai labai gerai užslėpta. O politikuoja labiausiai tiek, kurie ir ragina neįpainioti tokių nekaltų dalykų kaip menas ir muzika į politikos intrigas.

Skleisti tolerancijos žinią yra taip paprasta, kai kišenėje turi reikiamus resursus - palankias komisijas ir žiniasklaidą. Kiek sunkiau prasibrauti į žmonių širdis. Todėl ir bandoma sukurti iliuziją - „va žiūrėkit- kokie mes pažangūs, gėdykitės tie, kurie dar nepasiekėte mūsų lygio!“. Iliuzija tokia stipri, kad labiausiai įtiki tie, kurie ją skleidžia.

Kai kalba pradeda eiti apie artėjančius Europos parlamento rinkimus, eurovizinis entuziazmas kažkur dingsta. Visuomenės apklausos kur kas palankesnės partijoms, propoguojančiomis šiek tiek kitokias vertybes, o tiksliau visiškai priešingas toms, kurias deklaruoja tradicinės, o ypač
kairiosios partijos. „Kodėl taip yra?“, - garsiai šaukia politikai ir politologai. Ir niekas neranda atsakymo į šį klausimą? „Ką daryti?“ - irgi neišsprendžiamas klausimas.

Atsakymas labai lengvas - gal jūs tiesiog sakote ne tai, ką žmonės norėtų girdėti ir darote ne tai, ką iš tiesų reikėtų daryti? Gal gaištate laiką pseudo problemoms, o didelių problemų taip ir nepradedate spręsti? Juk taip nesudėtinga ar ne? Elementari demokratijos taisyklė - jei partija nuvylė, rinkėjas išsirinks kitą. Tačiau iliuzijų pasaulyje gyvenantys politikai tokių paprastų dalykų nesupranta. Jiems atrodo, kad „naująsias“ vertybes reikėtų įgyvendinti dar stipriau! Ir išvis - geriausia uždrausti tokias partijas, kurios meta pirštinę pažangai! Va čia tai demokratija. Nebus kraštutinių dešiniųjų partijų, rinkėjai už jas ir nebalsuos.

O didelės rytų šalies vadovas iš džiaugsmo trina rankas. Manot, jį nuvylė „Eurovizijos“ rezultatai? O gal jis susigės ir atšauks skandalinguosius įstatymus? Ne. Nėra ir nebus taip. Eurovizijos rezultatai jam labai palankūs. Jam ir jį remiančioms ultra dešiniosioms partijoms vakaruose. Juk kuo daugiau „naujosiomis“ idėjomis nepasitenkinusių žmonių, tuo palankesni Rusijai Europarlamento rinkimų rezultatai. Kol Europa gyvena savo paskleistoje saldžioje migloje ir jautriai reaguoja į bet kokį smulkiausią žmogaus teisių pažeidimą, pragmatiškasis dėdė iš rytų nesnaudžia. Jis neturi emocijų, tik šaltą išskaičiavimą.

„Skaldyk ir valdyk“- vienas iš geriausių karybos principų, kuriuos tik išrado žmonija. Nenustebčiau, kad visų mylimas Rusijos prezidentas pinigais remia ne tik kraštutinius dešiniuosius, bet ir visokius žmogaus teisių aktyvistus, netgi ir tuos, kurie švelniai grūmoja jam pirštuku. Gal Conchita irgi buvo Putino projektas? O kodėl gi ne? Sukiršini tarpusavyje vakarų žmones, o saviems pasakai: „Matot kokia ta Austrija? Reikėjo neišvesti Raudonosios armijos iš ten!“. Taip! Teisingai! O gal įveskime ten ją vėl? Ir ne tik į Austriją, bet ir į kitas vietas, iš kurių ji „per klaidą“ buvo priversta išeiti. Pavyzdžiui, į Berlyną!

Juk reikėtų apsaugoti likusius sovietų kareivių paminklus nuo jų šone vykstančių visokių ten paradų. Nenustebčiau, kad ir „skandalingieji“ įstatymai prieš homoseksualus buvo įvesti labai apgalvotai - tinkamu laiku ir vietoje. Europa nesunkiai prarijo šį jauką, o didesnė problema – aktyvus Rusijos ruošimasis karui bent jau prieš Olimpines žaidynes taip ir liko nepastebėta. Kažkam vis dar atrodo, kad „blogieji“ įstatymai yra didžiausia Rusijos problema. Tikrai? Ei, atsikvošėkit! Putinas žmones žudo! Jau daug nužudė nuo vasario mėnesio! O jūs vis dar galvojat, kad jis labiausiai nemėgsta vyro su suknele? Vyras su suknele jam paskutinėj vietoj! Nors gal ne. Kaip jau sakiau, tai puikus įrankis daryti savo juodus darbus.

Europos rinkėjams nusibodo būti nuolat kvailinamiems. Tikrąją senųjų europiečių toleranciją parodys ne Eurovizijos, o Europos parlamento rinkimai. Gaila tik, kad bėgdami iš vienos iliuzijos spąstų, jie gali pakliūti į kitus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!