Juokingos (o gal greičiau graudžios) yra kalbos apie smulkiuosius verslininkus, kurie neva neleidžia kelti MMA. Nuo kada valdantiesiems pradėjo rūpėti kažkokių smulkiųjų verslininkų raudos? Kai buvo keliami mokesčiai, kurie sužlugdė daugybę smulkaus verslo įmonių, niekas neįsiklausė į verslininkų norus. Tai, neva, buvo būtina, tai pavyzdys pasauliui, kaip reikia lipti iš krizės: atimk iš mažiausiai turinčiųjų, sužlugdyk juos, o tada muškis į krūtinę ir rašyk vadovėlius. Mokesčius kelti buvo būtina – bet tai reikėjo daryti kur kas nuosaikiau. Niekas nelaimi iš to, kad smulkus verslas žlunga. Net valdantieji.
Nori nenori, bet MMA kėlimo vengimas perša mintį, jog kažkas labai suinteresuotas, jog lietuviai ir toliau skurstų.
Pagalvokite patys, kam yra naudinga minimali alga? Kur daugiausia vergų ir mažai uždirbančių?
Visiems akivaizdu: didelėse verslo mašinose, kurios traiško gyvenimus, paverčia žmones invalidais ir atima iš jų paskutinę sveikatą. Gaila, kad Lietuvoje neatsiranda žmonių, kurie drįstų prabilti apie savo patirtis didžiausiose įmonėse. Nuo prekybos centrų iki maisto perdirbimo įmonių.
Ar kas nors bent suvokia, kokiomis sąlygomis dirbama už MMA? Iš tų pasakojimų, kuriuos tenka išgirsti, atrodo, kad nuo Aušvico tai skiriasi tik tuo, kad dabar pats eini į kankinimų ir žeminimo koncentracijos stovyklas. Kodėl? Nes bandai išgyventi laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.
Kai A. Užkalnis imasi ginti prekybos centrus, taip ir norisi jam palinkėti bent mėnesį kuriame nors iš jų padirbėti – būtų naudinga. Iš karto nuvarvėtų visi riebalai ir pasikeistų suvokimas apie laisvos rinkos ekonomiką. Net keista, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie didžiausia vertybe laiko ne žmogų, o mažas kainas. Paėsti svarbiau nei atjausti?
Bet būtent dėl to, kad didžioji didžiausių Lietuvos įmonių darbuotojų dalis gauna apgailėtiną MMA, Lietuvoje taip sparčiai daugėja milijonierių ir – milijardierių.
Jie turtėja iš lietuvių vergystės, kaip ir visi tikri kapitalistai. Jų veidus matom ant žurnalų viršelių, jie – pavyzdys, kaip reikia dirbti, kaip reikia gyventi, kaip reikia prarasti bet kokį žmogiškumą.
Tad ir klausimas, kodėl valdantieji nekelia MMA, atrodo, turi aiškų atsakymą: kad ir toliau didėtų milijardierių turtas, o visi kiti vergautų. Tokia yra lietuviškos demokratijos esmė. Priešingai nei Vakarų pasaulyje, paprastas darbininkas čia niekuomet nesugebės nusipenėti ir nepradės žavėtis prekybos centrais, kuriuose jis tiesiog negali nusipirkti to, ko nori. Todėl į juos apskritai neina. Valdantieji dar kartą įrodo, kad Lietuvą valdo ne jie, o tie, kas turi daugiausiai pinigų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!