Kodėl mes turime suremti pečius už Joną Valančiūną

 (28)
Niekada negalvojau, kad kada nors norėsiu viešai pareikšti savo nuomonę. Nesitikiu, kad ji kam nors bus įdomi. O ypač komentaruose besitaškančioms nesubrendusioms ir nesveiko pavydo pritvinkusioms atmatoms, kurios sukelia pasišlykštėjimo ir gėdos jausmą. Taip, gėdos, nes tokiomis akimirkomis man gėda būti lietuviu. Atminkite, čia mano asmeninė nuomonė ne apie jūsų, o apie mano pasirinkimą ir mano balsą.
Jonas Valančiūnas
© AP/Scanpix

Prieš pradėdamas rašyti, nepatingėjau susirasti Jono Valančiūno biografijos. Nuo 2007 metų, kai dar buvo penkiolikmetis, iki dabar, Jonas Valančiūnas neturėjo nei vienos laisvos vasaros. Jis išsižadėjo saulės, paplūdimio ir poilsio vardan Lietuvos. Kiekvieną vasarą jis garsino Lietuvos vardą krepšinio aikštelėse visame pasaulyje. Su įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėmis laimėjo įvairius apdovanojimus, 2007 metais Graikijoje - Europos čempionato bronzą, 2008 metais Italijoje - auksą, 2009 metais Prancūzijoje su metais vyresniais liko ketvirtas, 2010 metais sausakimšoje „Siemens“ arenoje iškovojo Europos auksą, 2011 metais sausakimšoje Rygos arenoje - pasaulio čempionato auksą, dar tą pačią vasarą prisijungė prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir spindėjo Europos krepšinio čempionate Lietuvoje, 2012 metais ne tik dalyvavo, bet ir kovojo dėl teisės žaisti Londono olimpinėse žaidynėse, o paskutinę vasarą tapo sidabrinės pasakos dalimi.

Susimąsčiau. Ką šiomis vasaromis veikiau pats? Turėjau nuo 4 iki 5 savaičių apmokamų atostogų, savaitgalius prie ežero ir ilguosius savaitgalius prie jūros. Gerai pailsėjau nuo darbų, panašiai kaip ir tie, kurie atsisakė žaisti už Lietuvos krepšinio rinktinę. „Kaifas“! Jonas irgi sunkiai dirbo sezono metu, iš pradžių už „Lietuvos Rytą“, vėliau už Toronto „Raptors“, tačiau vasaromis nesiilsėjo. Dirbo tam, kad turėtumėme, už ką pasirgti ir kuo didžiuotis, kai ateina lemiamų rinktinės kovų metas. Vienas mano balsas tau už tai, Jonai. Dar vienas už tai, kad visas šias vasaras liejai prakaitą iš širdies. Tinginys nebūtų tapęs MVP (liet. naudingiausias žaidėjas) 2008, 2010 ir 2011 metais. Ir dar po vieną už ašarą mano veide, žvelgiant į kylančią trispalvę, ir virpesiuką kažkur giliai viduje, girdint tautišką giesmę.

Gimiau Lietuvoje, esu lietuvis ir be galo myliu savo šalį. Todėl man labai svarbu kurti, matyti, džiaugtis ir didžiuotis pozityviu Lietuvos įvaizdžiu pasaulyje. Niekas taip negarsina Lietuvos, kaip krepšinis, dailios moterys ir gardus alus (neskubėkite smerkti – ir dar daug kitų dalykų). Taip, neneigsiu, Lietuva turi ir daugiau perliukų – Rūtą Meilutytę, Dainių Zubrų, Žydrūną Savicką, Joną Meką, Juozą Statkevičių, Jurgį Kairį, Gintarą Rinkevičių, Eimuntą Nekrošių ir t.t.

Lai neįsižeidžia kitų sporto šakų mylėtojai, bet krepšinis, Sabonis, Marčiulionis, Jasikevičius ir kt. buvo, yra ir, matyt, dar ilgai bus ryškiausias Lietuvos „prekinis ženklas“ visame pasaulyje. Tačiau šiandien kalbame ne apie krepšinį, o apie Joną Valančiūną. Taip jau nutiko, kad jis užaugo krepšininku ir šiuo metu yra vienas ryškiausių Lietuvos ambasadorių visame pasaulyje (NBA lygos gyvenimą stebi krepšinio mylėtojai iš viso pasaulio).

Kiek dar mes turime lietuvių, kurie taip primena pasauliui apie Lietuvą? Ačiū tau, Jonai, kad garsini Lietuvą ne kiekvieną savaitę papuldamas į „Shaqtin' A Fool“ penketuką, ne laikydamas ginklą savo spintelėje komandos drabužinėje, ne sukeldamas autoįvykį ar pasinerdamas į narkotikų liūną, o tobulėdamas, nuolat gerindamas savo žaidimą, drebindamas varžovų krepšius galingais dėjimais ir apdalindamas "stogais" ne vieną pripažintą NBA žvaigždę.

Už paprastą ir nuoširdų humoro jausmą, už linksmas „video bombas“, kurios vis dar yra sunkiai suvokiamos ir priimtinos lietuviškam visada po šluota besislepiančios „pilkos pelytės“ mentalitetui. Dar vienas mano balsas tau – už pozityvią savo šalies reprezentaciją. Linkiu tau ir toliau būti Lietuvos šviesuliu ir ambasadoriumi.

Taip, jūs galite pasakyti, jis uždirba „milijonus“. Tačiau tuo pačiu metu jam reikia su šypsena susidoroti su visu išaugusiu dėmesiu, su kuriuo jis neišvengiamai susiduria kiekvieną mielą dieną. Žinote, jei turėčiau pasirinkimą, rinkčiausi mažiau pinigų ir ramesnį gyvenimą. Be to, nemanau, kad jam reikėtų atstovauti Lietuvai, norint uždirbti visus tuos „milijonus“. Esu tikras, kad Toronto „Raptors" vadovybė būtų daug laimingesnė, jeigu Jonas vasaras leistų pagal jų sudarytą poilsio ir treniruočių programą. Pasakysite, kad Lietuva jį užaugino, todėl dabar jis turi grąžinti „skolą" Lietuvai? Paskaitykite, ką surašiau aukščiau. Manau, kad jis tą skolą jau grąžino ir su kaupu. Kaip ir mes visi, jis visą laiką mokėjo mokesčius. Jis jau nieko neskolingas, nei jums, serganties už Lietuvos krepšinio rinktinę, nei Lietuvai. Tačiau atėjus vasarai, Jonui net nekyla klausimas, ar žaisti už Lietuvos krepšinio rinktinę, ar pailsėti vasarėlę kitą.

Jonas yra lietuvis, todėl jis žaidžia už Lietuvą. Aš esu lietuvis, todėl balsuoju už lietuvį. Maža to, tuo pačiu prabalsuoju ir už Donatą Motiejūną. Ir man net nekyla klausimas, kodėl. Galbūt Jonas ir nėra geriausias vidurio puolėjas NBA rytų konferencijoje, gal net nepatenka į geriausių penketuką, tačiau mano širdyje jis – numeris vienas, jau vien dėl to, kad dar nei vienos vasaros per savo krepšininko karjerą neatsuko nugaros savo šaliai. Savo balsu galiu bent simboliškai atsidėkoti Jonui už paaukotas vasaras, išlietą prakaitą, įsimintinas akimirkas ir pozityvias emocijas.

Žinau, kad Jonas nėra geriausias vidurio puolėjas NBA lygoje. Ko gero, jo nėra ir tarp dešimties geriausių. Puiku, geresni ir surinks daugiau balsų. Tačiau jam vos 21-eri ir tai yra vos 2-asis jo sezonas NBA. Nepaisant to, Jonas jau yra pagrindinis vidurio puolėjas vienoje iš komandų pačioje stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Ir jo komanda nėra tarp autsaiderių – rytų konferencijoje šiuo metu užima ketvirtą vietą. Ir tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios atiduosiu dar vieną balsą už Joną Valančiūną. Labai jau greitai pamiršome kaip uteniškis perrašė Lietuvos krepšinio istoriją pačiu aukščiausiu šaukimu NBA naujokų biržoje. To nepavyko padaryti jokiam kitam lietuviui. Kaip ir tapti naudingiausiu NBA vasaros lygos krepšininku.

NBA krepšinis, priešingai nuo krepšinio Europoje, yra verslas, klubuose dirba daugybė kvalifikuotų ir solidžiai apmokamų krepšinio ekspertų, ir jie tikrai „už nieką“ nedalina nei aukštų šaukimų, nei naudingiausio žaidėjo titulų. Esu labiau linkęs pasitikėti jais, nei komentaruose purvo purslais iš pavydo besitaškančiais tautiečiais – krepšinio „ekspertais“. Galiausiai, Jonas yra įtrauktas į oficialų balsavimo lapą, ir tai jau yra pripažinimas. Paskaičiuokite, 30 komandų po 15 žaidėjų, viso 450 žaidėjų, neskaičiuojant deleguotų į NBDL. Mūsų vidurio puolėjas – jau tarp 15 proc. geriausių lygos krepšininkų. Ir ten jis pateko be mūsų „balsų“, o savo darbu, darbštumu, talentu ir prakaitu. Jonai, gal šiandien dar ir nesi vertas būti tarp 24 geriausių lygos krepšininkų, bet esi vertas mano balso.

Neblizgėjo uteniškis ir paskutiniame Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje. Tačiau krepšinis pirmiausia yra komandinė sporto šaka ir Jonas buvo vienas iš sidabrinio žygio dalyvių. Buvo ne vienerios varžybos Slovėnijoje, kur Jonas pasirodė neblogai ir padėjo komandai laimėti. Galiausiai, kiekvienas treneris turi savo krepšinio filosofiją, kurios realizacijai aikštelėje naudoja tuo metu tinkamiausius krepšininkus. Ir tai labai dažnai priklauso nuo komandos, prieš kurią žaidžiama, bei nuo prieš varžybas paruošto žaidimo plano.

Čempionato Slovėnijoje metu treneris daugiau rėmėsi kitais krepšininkais ir galutinis rezultatas neleidžia abejoti tokio pasirinkimo teisingumu. Tačiau jau kito čempionato metu viskas gali pasikeisti, Jonas gaus daugiau laiko pasireikšti aikštelėje ir bus kur kas naudingesnis komandai. Vis dėlto, jei turėčiau galimybę rinktis, pakelčiau ranką už medalį, nei už geresnę atskiro žaidėjo statistiką. Jaunasis vidurio puolėjas buvo komandos dalis, kuri visus maloniai nustebino ir iškovojo sidabrą, todėl atiduodu dar vieną savo balsą už Joną.

Visi matome ir suvokiame, kad Jono statistika NBA nėra pasiekusi „visų žvaigždžių“ kategorijos. Ar Jeremy Lino statistika yra verta „visų žvaigždžių“ varžybų lygio? Vakarų konferencijoje jį visa galva lenkia Chrisas Paulas, Stephen Curry, Ty Lawsonas, Russelas Westbrookas, Tony Parkeris, Damianas Lillardas, Goranas Dragičius ir kt. įžaidėjai. Jono efektyvumas taip pat yra geresnis už Jeremy Lino. Nepatingėjau išsitraukti abiejų krepšininkų statistikos ir palyginti: Jeremy Linas per 29,9 minutės, pelno po 14,1 taško, atlieka po 4,2 rezultatyvaus perdavimo (vos 39as rezultatas visoje NBA!) ir renka po 11,9 naudingumo balo, tuo tarpu Jonas per 28,8 minutės pelno po 10,5 taško, atkovoja po 8,4 kamuolio ir renka po 14,5 naudingumo balo. Tačiau siauraakiams net nekyla abejonių, ar Jeremy Linas vertas jų balsų. Jie balsuoja, nors Jeremy Linas yra amerikietis, o jo tėvai net ne iš Kinijos, o iš nuo Kinijos LR priklausomo Taivano.

Nepaisant to, jis traktuojamas kaip "savas" ir yra besąlygiškai palaikomas. Ar mūsų tautos vienybę pažadinti galima tik su Sąjūdžiu, Baltijos keliu, rinktinės pergalėmis ir Rūtos medaliais? Kodėl lietuviai nuolat negali būti vieningi ir vienas kitą palaikyti? Ar norint sulaukti palaikymo reikia žaisti už Kauno „Žalgirį“, Klaipėdos „Neptūną“ ar Utenos „Juventus“? Turiu savo favoritę LKL, bet tarptautinėse arenose visada iš visos širdies palaikau bet kurį klubą iš Lietuvos. Tiesiog taip, paprastai, nes esu lietuvis. Duskit iš pavydo, „ekspertai“, bet aš išdidžiai atiduodu savo balsą Jonui Valančiūnui tiesiog už tai, kad jis yra mūsiškis, vienas iš mūsų trijų milijonų. Lietuvis lietuvį privalo palaikyti. Mūsų tauta maža ir ilgainiui būsime pasmerkti išnykti, jei neišmoksime išlikti vieningi. Kiek kartų dar turės išmirti, kad pasikeistų pavydo ir neapykantos maitinamas lietuviškasis mentalitetas?

NBA suteikia galimybę krepšinio mylėtojams patiems išrinkti savo favoritus į „visų žvaigždžių“ varžybų starto penketus. Tai reiškia, kad statistika čia nėra tokia svarbi ir tikrai nėra pagrindinis kriterijus norint nustatyti, ar vertas vienas ar kitas krepšininkas žaisti „visų žvaigždžių“ rungtynėse. Mano favoritas - Jonas Valančiūnas. Štai dėl visų šių išvardintų priežasčių Jonas yra vertas mano balso. Ir atiduosiu jį jam kiekvieną dieną iki pat balsavimo pabaigos.

Draugai ir pažįstami man sako, kad kam balsuoti, jeigu vis tiek Jono neišrinks. Mielieji, atsakau: jei visi tie, kurie 2010 rugpjūčio 1 d. buvo „Siemens“ arenoje, 2011 liepos 10 d. – Rygos arenoje ir 2013 rugsėjo 22 d. Liublianoje atiduotų po balsą kiekvieną dieną iki sausio 20 dienos, Lietuvos vardas dar kartą nuskambėtų visame pasaulyje. Tebūnie vos keletą kartų, tebūnie ir keliom minutėm...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Balsuokime už Joną:

J. Valančiūnas šiais metais pretenduoja žaisti NBA visų žvaigždžių rungtynėse, kurios vyks vasario 16 dieną Naujajame Orleane. Jaunasis uteniškis taptų vos antruoju Lietuvos krepšininku, kuriam pavyktų sudalyvauti šiame renginyje. Žydrūnas Ilgauskas buvo išrinktas į Rytų komandą 2003 ir 2005 metais. Šį sezoną NBA sukūrė nesudėtingą, socialiniais tinklais paremtą, balsavimo sistemą.

Už Joną galima balsuoti trimis būdais:

1. Socialiniame tinkle „Facebook“: paliekant komentarą NBA puslapyje arba „Raptors“ komandos puslapyje . Komentare pakanka įrašyti „Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV“. Balsuoti „Facebook“ galima kasdien.

2. Socialiniame tinkle „Twitter“: rašant žinutę būtinai parašyti „Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV“. Persiųstos žinutės ir mėgstamos žinutės nesiskaičiuoja. Balsuoti „Twitter“ tinkle galima kasdien.

3. „Instagram“ puslapyje: siunčiant sukurtą nuotrauką ir komentare būtinai parašant „Jonas Valanciunas #NBABallot #VoteJV“. Komentarai po draugų nuotraukomis nesiskaito – tai turi būti Jūsų išsiųsta nuotrauka. Balsuoti „Instagram“ puslapyje galima kasdien.

4. Oficialiame interneto puslapyje. Čia balsuoti taip pat galima kasdien.

Paskutiniai tarpiniai balsavimo rezultatai bus skelbiami sausio 13 dieną. Balsavimas vyks iki sausio 20 dienos.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (77)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.