Manipuliacija – elgesys, kurio pagalba siekiama gauti naudos iš kitų, arba priversti elgtis kitus taip, kaip jie nenori elgtis. Ir tai tikrai negali būti prilyginama melui ar apgaulei. Tai tik siekis išgauti atitinkamą reakciją.
Kodėl leidžiame mumis manipuliuoti?
Manipuliacija yra toks įprastas ir net, sakyčiau, užslaptintas bendravimo būdas, kad dažniausiai net nepastebimas. Jei žmogus visada vadovautųsi tik protu ir pagrįstais argumentais, būtų labai sunku juo manipuliuoti. Jausmai - tai terpė, į kurią apeliuoja manipuliatorius.
Meilė, užuojauta, skausmas – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių užmerkiamos akys į elgesį, kurį išprovokuoja manipuliatorius.Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad manipuliacija yra psichologinis poveikis kitam. Iš esmės, sąmoningai savimi manipuliuoti neleistų nei vienas, tačiau akivaizdu, jog tas, kuriuo manipuliuojama, dažniausiai to net neįtaria. Žmogus tiesiog elgiasi taip, kaip jam atrodo geriausia ir teisingiausia, esant tam tikroms aplinkybėms. Ilgainiui tai tampa tiesiog elgesio norma.
Kodėl manipuliuojama?
Manipuliatoriumi bent kartą gyvenime tampa kiekvienas – lygiai taip pat, kaip ir tuo, kuriuo manipuliuojama, tačiau iš esmės tai yra kasdienis procesas.
Vos gimęs žmogus tampa manipuliatoriumi, tačiau tik tada, kai jau pradeda sąmoningai mąstyti, gali tai suprasti. Tada tik nuo jo paties priklauso, ar manipuliacijos „meną“ ateityje naudos savanaudiškais tikslais, ar tiesiog poreikių tenkinimui ir prisitaikymui visuomenėje...Ne veltui daugumoje šeimų, kuriose auga vaikai, yra žinomas palyginimas: vaikai – geriausi manipuliatoriai.
Kūdikio verksmas, „nuskriausto vaiko“ veido išraiška, savęs menkinimas lyginant su kitais – tokie veiksmai mylintiems tėvams yra labai skausmingi, tad siekdami ištaisyti padėtį, tėvai pildo savo atžalos kaprizus. Tai yra vienas manipuliavimo žmogaus pojūčiais būdų, kuriame susipina keletas jos rūšių: manipuliacija meile (tėvų meilė savo atžalai), manipuliacija kaltės jausmu (tėvai jaučiasi kalti, kad negali suteikti savo vaikui to, ko jis nori, bet ką turi kiti), manipuliacija nepasitikėjimu savimi (tėvai pergyvena, ką apie juos pagalvos aplinkiniai).
Taigi, galima teigti, kad žinant kito žmogaus silpnybes bei baimes, labai paprasta manipuliacijos pagalba pasiekti norimo tikslo.
Ką daryti?
Nei vienas žmogus nenori būti tuo, kuriuo manipuliuoja, kitaip tariant - marionete... Tačiau ką daryti, jei pajaučia, jog su juo elgiamasi būtent taip? Sako, kad gavus per skruostą, reikia atsukti antrąjį...Bet ar tikrai gyvename šiam pasaulyje tam, kad darytume tai, ko nori kiti? O gal tai talentas – sugebėti įtikinti save, kad tai, ką darai – yra tai, kas naudinga tik tau pačiam?
Rodos, nieko naujo – taip visada buvo ir bus, tačiau aš manau, jog jei žmogus yra savimi pasitikintis, nepriklausomas ir turintis tvirtą nuomonę, juo manipuliuoti beveik neįmanoma. Bent jau tol, kol jis neįsimyli...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!