Kodėl Lietuvoje nereikia mirties bausmės?

 (33)
Po Lietuvą sukrėtusių kraupių įvykių, viešojoje erdvėje kai kurie susirūpinę žmonės ėmė siūlyti grąžinti mirties bausmę. Žinoma, tuo pasinaudojo keletas žinomų politikų, neaišku, ar manydami, jog tai bus puiki priemonė mažinti nusikalstamumą, ar tiesiog norėdami greitai patekti į viešosios erdvės epicentrą bei susikurti didelę nemokamą reklamą.
© AP/Scanpix

Dabar, prasidėjus diskusijoms šia tema, o diskusijos svarbiais klausimais yra teigiamas pilietiškos visuomenės bruožas, verta prisiminti argumentus, faktus bei statistinius duomenis, prieštaraujančius mirties bausmei ir dar kartą aptarti, kodėl ji yra Lietuvoje uždrausta.

Tai - neveiksminga

Kartais klaidingai manoma, kad tai veiks kaip prevencinė priemonė ir atbaidys nusikaltėlius nuo žiaurių veiksmų atlikimo, tačiau kol kas nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią teoriją. Dauguma nusikaltėlių galvoja, jog jiems pavyks išvengti bausmės, nesvarbu, kokia ji būtų. Vienas iš tai patvirtinančių faktų – JAV pietuose yra įvykdoma 80 proc. šalies mirties bausmių, o tame regione vis dar įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių visoje šalyje.

Taip pat 2012 m. FTB duomenimis šiaurės rytinė JAV dalis, kurioje nebuvo įvykdyta mirties bausmė nuo 2005 m., turėjo žemesnį žmogžudysčių vidurkį nei visa likusi šalis. Šalyse be mirties bausmės - Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Kanadoje - žmogžudysčių vidurkis taip pat žemesnis nei JAV. Kitaip tariant, dažnai teritorijose, kuriose nėra taikoma mirties bausmės, žmogžudysčių skaičius yra mažesnis arba lygus toms teritorijoms, kuriose ji taikoma. Tai parodo, kad tai nėra patikima prevencinė priemonė.

Toks metodas sukuria galimybę įvykti neištaisomoms klaidoms

Verta prisiminti ir tai, kad teisinėje sistemoje vis dar pasitaiko klaidų dėl aplaidumo ar korupcijos. Įvedus mirties bausmę, šios problemos neišnyks, nes keisis ne metodas, o bausmė, tačiau teismui paskelbus neteisingą sprendimą pasekmės bus daug baisesnės ir nepataisomos. Įvairiose valstybėse yra nutikęs ne vienas atvejis, kai paaiškėjus naujoms aplinkybės, kuriomis įrodomas žmogaus nekaltumas, jis paleidžiamas į laisvę ir, nors laiko sugrąžinti neįmanoma, valstybė bando bent kažkiek atstatyti padarytą žalą. Įvykdžius mirties bausmę, tokia galimybė tampa nebeįmanoma, o teisėsauga lieka žiauraus nusikaltimo kaltininke.

JAV nuo 1973 iki 2012 m. buvo paleista 140 žmonių, nuteistų mirties bausmei, kurie dėl atsiradusios naujos informacijos buvo išteisinti. Kai kurie iš jų likus vos kelioms minutėms iki nuosprendžio įvykdymo. Dar baisiau tai, kad Kolumbijos universiteto profesoriaus, Jameso Liebmano atliktas tyrimas 1973 - 1995 m. parodė, jog vienas iš dvidešimt nuteistųjų buvo nekaltas. Yra žinoma virš dešimt atvejų, kai nekalti žmonės nebuvo laiku išteisinti ir dėl to prarado gyvybes.

Žmogaus teisė į gyvybę – ekonomiškai nematuojama

Žurnalas „The Economist“ 2009 metais visuomenę informavo apie atliktus tyrimus, kuriuose paaiškėjo, kad mirties bausmės įvykdymas Jungtinėse Amerikos Valstijose kainuoja daugiau nei kalinio išlaikymas iki gyvos galvos. Taip yra dėl ilgų, specialių ir sudėtingų teismo procesų, reikalaujančių daugiau lėšų nei įprastos teismo veiklos.

Žinoma, teisinės sistemos JAV ir Lietuvoje skiriasi, bet Lietuvoje taip pat, tikriausiai, reikėtų investuoti į naujas patalpas, pirkti brangią įrangą, mokėti didelius atlyginimus bausmių vykdytojams. Net jeigu ir pavyktų sutaupyti, mes pamintume vieną svarbų visuomenės principą – kiekvieno teisė į gyvybę, todėl nemanau, kad ekonominė perspektyva šioje diskusijoje turėtų būti svarbi, nes žmogaus gyvybė yra finansiškai neišmatuojama ir neįkainojama.

Teisinė sistema ir humaniškumas

Be jokios abejonės, žiaurūs nusikaltėliai laiko atgal neatsuks ir nusikaltimo žalos neištaisys, tačiau jie dar turi galimybę prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Taip pat turime prisiminti, kad jie taip pat yra kažkieno šeimos nariai. Ar mes tikrai vykdydami įstatymą norime iš kažko amžiams atimti brolį ar sesę, vyrą ar žmoną, tėtį ar mamą, sūnų ar dukrą? Žmonės neturi patirti dar daugiau skausmo už jų artimųjų įvykdytas klaidas, su kuriomis jie neturi nieko bendro.

Neretai mirties bausmės šalininkai nori taikyti „akis už akį, dantis už dantį“ principą, tačiau tai nusikalstamumo problemos neišspręs, o tik palaikys žiaurumo idėją. Be to, teisinė sistema nusiristų iki nusikaltėlių lygio, bandydama teisingumą vykdyti šaltakraujišku būdu – atimdama beginkliams žmonėms gyvybes. Taip pat teisėsauga tarsi tartų, kad šis nehumaniškas būdas yra tinkamas spręsti problemas, ir tai ateityje gali sukelti neigiamas pasekmes.

Išvados

Taigi, dar kartą peržvelgus visus argumentus galima padaryti išvadas, kad mirties bausmė yra prasta prevencinė priemonė, naikinanti teisingumo orumą, sukurianti galimybes įvykti nepataisomoms klaidoms ir, žinoma, tai – nehumaniškas būdas spręsti nusikalstamumo problemą.

Norint apsaugoti visuomenę nuo surastų žiaurių žudikų veikia ir iki šių dienų galiojantis principas – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taip pat naudingiau spręsti šią problema būtų ieškant nusikaltimų šaknų, koncentruojantis į suimtų ir linkusių vėl įstatymus laužyti nuteistųjų perauklėjimą, tobulinant socialinį švietimą ir didinant viešųjų saugos tarnybų efektyvumą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (90)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.