Kodėl Lietuvoje nereikia mirties bausmės?

 (33)
Po Lietuvą sukrėtusių kraupių įvykių, viešojoje erdvėje kai kurie susirūpinę žmonės ėmė siūlyti grąžinti mirties bausmę. Žinoma, tuo pasinaudojo keletas žinomų politikų, neaišku, ar manydami, jog tai bus puiki priemonė mažinti nusikalstamumą, ar tiesiog norėdami greitai patekti į viešosios erdvės epicentrą bei susikurti didelę nemokamą reklamą.
© AP/Scanpix

Dabar, prasidėjus diskusijoms šia tema, o diskusijos svarbiais klausimais yra teigiamas pilietiškos visuomenės bruožas, verta prisiminti argumentus, faktus bei statistinius duomenis, prieštaraujančius mirties bausmei ir dar kartą aptarti, kodėl ji yra Lietuvoje uždrausta.

Tai - neveiksminga

Kartais klaidingai manoma, kad tai veiks kaip prevencinė priemonė ir atbaidys nusikaltėlius nuo žiaurių veiksmų atlikimo, tačiau kol kas nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią teoriją. Dauguma nusikaltėlių galvoja, jog jiems pavyks išvengti bausmės, nesvarbu, kokia ji būtų. Vienas iš tai patvirtinančių faktų – JAV pietuose yra įvykdoma 80 proc. šalies mirties bausmių, o tame regione vis dar įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių visoje šalyje.

Taip pat 2012 m. FTB duomenimis šiaurės rytinė JAV dalis, kurioje nebuvo įvykdyta mirties bausmė nuo 2005 m., turėjo žemesnį žmogžudysčių vidurkį nei visa likusi šalis. Šalyse be mirties bausmės - Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Kanadoje - žmogžudysčių vidurkis taip pat žemesnis nei JAV. Kitaip tariant, dažnai teritorijose, kuriose nėra taikoma mirties bausmės, žmogžudysčių skaičius yra mažesnis arba lygus toms teritorijoms, kuriose ji taikoma. Tai parodo, kad tai nėra patikima prevencinė priemonė.

Toks metodas sukuria galimybę įvykti neištaisomoms klaidoms

Verta prisiminti ir tai, kad teisinėje sistemoje vis dar pasitaiko klaidų dėl aplaidumo ar korupcijos. Įvedus mirties bausmę, šios problemos neišnyks, nes keisis ne metodas, o bausmė, tačiau teismui paskelbus neteisingą sprendimą pasekmės bus daug baisesnės ir nepataisomos. Įvairiose valstybėse yra nutikęs ne vienas atvejis, kai paaiškėjus naujoms aplinkybės, kuriomis įrodomas žmogaus nekaltumas, jis paleidžiamas į laisvę ir, nors laiko sugrąžinti neįmanoma, valstybė bando bent kažkiek atstatyti padarytą žalą. Įvykdžius mirties bausmę, tokia galimybė tampa nebeįmanoma, o teisėsauga lieka žiauraus nusikaltimo kaltininke.

JAV nuo 1973 iki 2012 m. buvo paleista 140 žmonių, nuteistų mirties bausmei, kurie dėl atsiradusios naujos informacijos buvo išteisinti. Kai kurie iš jų likus vos kelioms minutėms iki nuosprendžio įvykdymo. Dar baisiau tai, kad Kolumbijos universiteto profesoriaus, Jameso Liebmano atliktas tyrimas 1973 - 1995 m. parodė, jog vienas iš dvidešimt nuteistųjų buvo nekaltas. Yra žinoma virš dešimt atvejų, kai nekalti žmonės nebuvo laiku išteisinti ir dėl to prarado gyvybes.

Žmogaus teisė į gyvybę – ekonomiškai nematuojama

Žurnalas „The Economist“ 2009 metais visuomenę informavo apie atliktus tyrimus, kuriuose paaiškėjo, kad mirties bausmės įvykdymas Jungtinėse Amerikos Valstijose kainuoja daugiau nei kalinio išlaikymas iki gyvos galvos. Taip yra dėl ilgų, specialių ir sudėtingų teismo procesų, reikalaujančių daugiau lėšų nei įprastos teismo veiklos.

Žinoma, teisinės sistemos JAV ir Lietuvoje skiriasi, bet Lietuvoje taip pat, tikriausiai, reikėtų investuoti į naujas patalpas, pirkti brangią įrangą, mokėti didelius atlyginimus bausmių vykdytojams. Net jeigu ir pavyktų sutaupyti, mes pamintume vieną svarbų visuomenės principą – kiekvieno teisė į gyvybę, todėl nemanau, kad ekonominė perspektyva šioje diskusijoje turėtų būti svarbi, nes žmogaus gyvybė yra finansiškai neišmatuojama ir neįkainojama.

Teisinė sistema ir humaniškumas

Be jokios abejonės, žiaurūs nusikaltėliai laiko atgal neatsuks ir nusikaltimo žalos neištaisys, tačiau jie dar turi galimybę prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Taip pat turime prisiminti, kad jie taip pat yra kažkieno šeimos nariai. Ar mes tikrai vykdydami įstatymą norime iš kažko amžiams atimti brolį ar sesę, vyrą ar žmoną, tėtį ar mamą, sūnų ar dukrą? Žmonės neturi patirti dar daugiau skausmo už jų artimųjų įvykdytas klaidas, su kuriomis jie neturi nieko bendro.

Neretai mirties bausmės šalininkai nori taikyti „akis už akį, dantis už dantį“ principą, tačiau tai nusikalstamumo problemos neišspręs, o tik palaikys žiaurumo idėją. Be to, teisinė sistema nusiristų iki nusikaltėlių lygio, bandydama teisingumą vykdyti šaltakraujišku būdu – atimdama beginkliams žmonėms gyvybes. Taip pat teisėsauga tarsi tartų, kad šis nehumaniškas būdas yra tinkamas spręsti problemas, ir tai ateityje gali sukelti neigiamas pasekmes.

Išvados

Taigi, dar kartą peržvelgus visus argumentus galima padaryti išvadas, kad mirties bausmė yra prasta prevencinė priemonė, naikinanti teisingumo orumą, sukurianti galimybes įvykti nepataisomoms klaidoms ir, žinoma, tai – nehumaniškas būdas spręsti nusikalstamumo problemą.

Norint apsaugoti visuomenę nuo surastų žiaurių žudikų veikia ir iki šių dienų galiojantis principas – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taip pat naudingiau spręsti šią problema būtų ieškant nusikaltimų šaknų, koncentruojantis į suimtų ir linkusių vėl įstatymus laužyti nuteistųjų perauklėjimą, tobulinant socialinį švietimą ir didinant viešųjų saugos tarnybų efektyvumą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (412)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...