Kodėl lietuviai atrodo turtingesni už norvegus?

 (37)
Jau senai visi žino, kad Lietuva yra stebuklų šalis, kad čia auga palmės ir bananai.Seniai visi juokiasi iš tų, kurie sako,kad neva Lietuvoje viskas blogai, kad teisėsauga ir medikai korumpuoti, kad valdžioje tik vagys.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Šį straipsnį paskatino parašyti artėjanti žiema. Nors esu meniškos sielos žmogus, šį kartą Mūza aplankė ne dėl rudens grožio ar žiemos nostalgijos.Visa tai vyksta dėl laisvės jausmo. Juk mes gyvename Lietuvoje, kur turime didžiausią laisvę rinktis, didžiausią demokratiją kokia tik gali egzistuoti.

Nevyniosiu skrituliukų į delną ir pradėsiu apie tai, kas ir privertė spaudyti kompiuterio mygtukus ir taip pranešti visiems laisviems Lietuvos žmonėms, kad neužilgo prasideda šildymo sezonas, kada mes visi lyg vienas kumštis pasijusime lygūs ir laisvi.

Na, gal apie lygybę aš čia ir persūdžiau, bet laisvės pojūtį mes tikrai vėl pajusime. Esame stiprūs ir turtingi, nes sugebame šildymui atiduoti net 80 proc. savo pajamų. Fantastika! Kur daugiau rasime tokių turtuolių, kurie gavę tokias sąskaitas tylėtų it gruzdą prariję? Esame tokie turtingi, kad net samdome kažką, kas mums tą šildymą tiektų, samdome kažką, kas paskaičiuotų, kiek esame skolingi šildymo bendrovei, samdome tarną, kuris mums atneštų sąskaitą.

Tai ko mes norime? Gal net mes esame turtingiausi žmonės planetoje?! Mes sugebame samdyti tarnus, kurie rūpinasi mūsų būsto šiluma ir sąskaitomis. Negaliu atsidžiaugti, juk mes ponai! Ne tokie vargšai kaip norvegai, kurie teišgali pasamdyti namų tvarkytoją iš kokios varganos šalies.

Manau, norvegai niekada sau negalėtų leisti samdyti kažko, kas rūpinsis jų būsto šiluma, - jie tokie varguoliai, kad patys vargsta ir nusprendžia kaip šildysis. O mes karaliai, kurie tą galime. Širdis mano iš džiaugsmo pulsuoja, kai pagalvoju, kokie mes esame laimingi, kad turime laisvę, kokios niekas niekada neturėjo ir įsivaizduoti negalėjo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (99)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (83)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...