Kodėl Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?rašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (20)
Islandija – neregėto grožio sala, Atlanto vandenyno prieglobstyje. Manoma, jog pirmieji šį rojaus kampelį aptiko airių vienuoliai, o po jų norvegų vikingai. Vikingų gerbėjai tikriausiai yra įtraukę šią salą į savo lankytinų vietovių sąrašų viršūnę.
© J.Eitmanavičiaus nuotr.

Gamtos apdovanota gėrybėmis sala nepaliauja stebinusi net XXI amžiuje. Pasirodo, kad ne tik Škotija gali pasigirti paslaptinąja Lochneso ežero pabaisa, bet ir Islandija. Mat salos gyventojas savo kamera užfiksavo didelę gyvatę primenantį gyvį, kuris plaukioja ledinės Jokulsos a Fiolumu upės vandenyse. Šis sutvėrimas tapo tikra sensacija ir nuo šiol plaukioja ne tik Islandijos upėje, bet ir interneto platybėse, garsindamas savo šalį.

Islandijos gamta užburia, dažnai priverčia atsipalaiduoti, pamiršti pasaulio rūpesčius ir kasdieninę rutiną. Auksinio smėlio paplūdimiai, kuriuos skalauja šalto vandenyno bangos, žaliuojančios pievos su daugybę įvairiaspalvių gėlių bei ryškiai mėlynos spalvos ežeriukai, kuriuose daug didelių ir dar daugiau mažyčių žuvų. Tai tik viena Islandijos pusė, kuri ramina ir atpalaiduoja.

Islandijos gamta turtinga upėmis ir įspūdingais kriokliais, jų čia labai daug dėl didžiulių ledynų, kurie užima apie 10 procentų viso Islandijos ploto. Galingų krioklių purslai ir saulės spinduliai sukuria puikų reiškinį – vieną ar net kelias vaivorykštes vienu metu. Dar Islandijos gamta turtinga karštomis geoterminėmis zonomis, kurių šalyje yra daugiau nei 700. Karštos versmės, iš žemės galmių besiveržiantys geizeriai, kunkuliuojantis purvas ir karšto vandens kaskados. Įsivaizduokite, lauke šalta, pučia stiprus vėjas, norisi sušilti. Išeitis yra! Lįsk į karšto vandens upę ar upelį!

Na, bet užteks apie gražuolės Islandijos gamtovaizdį. Savo rašinyje pabandysiu išdėstyti savo nuomonę, kodėl, mano manymu, Islandija buvo ta šalis, kuri pirmoji pasirašė už mūsų brangios Lietuvėlės nepriklausomybę.

Pradėkime nuo to, kad Islandijoje 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas. Ši sala 300 metų buvo nepriklausoma. Nepriklausomybės laikai baigėsi 1262 metais, sala tapo Norvegijos kolonija. Tai tęsėsi iki 1814 metų. Įsivaizduojate, šalis net 552 metus negalėjo didžiuotis savo savarankiškumu. Ir tai nebuvo pabaiga.

Salą pasiglemžė Danija. 1918 m. Islandija įgijo dalinį suverenitetą. Po to, kai 1940 m. balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė!

Kaip matome, Islandija žinojo, kaip svarbu būti nepriklausomai ir savarankiškai valstybei. Ji to laukė ne vieną šimtmetį. Todėl faktas, kad ši šalis buvo pirmoji valstybė, pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę, manęs nenustebino. Yra posakis: „sotus alkano neužjaučia”.

Šioje situacijoje, tiek Islandija, tiek Lietuva buvo tos pačios barikados pusėje – abi buvo „alkanos“ šalys, kurios troško būti nepriklausomos. Tačiau, kaip bebūtų gaila, Islandija savo atgautą nepriklausomybę vertina žymiai labiau nei mes, lietuviai. Ji niekada nestojo į Europos Sąjungą, priešingai nei mes. Peršasi tokia mintis, kad mums tiesiog patinka priklausomybė ir mes nesugebame būti savarankiškais.

Baigdama savo darbą norėčiau pridurti, kad Islandija – šalis verta pasidižiavimo. Tvirta, nepriklausoma, savarankiška ir išdidi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (74)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.