Katalonas: kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybe

 (42)
Šių metų rugsėjo 11 d. buvo 299 metai nuo to laiko, kai mano šalis buvo okupuota kaip ir Lietuva, kuri XVIII a. pab. tapo Rusijos imperijos dalimi, vėliau priklausė SSRS.
© AFP/Scanpix

Skirtumas tarp mano ir jūsų šalies yra tas, kad jūs išsivadavote iš okupantų ir trokšdami savo tautos laisvės, vėl tapote nepriklausoma valstybe.

Rugsėjo 11 d. yra mūsų nacionalinė šventė. Mes siekėme tikslo, kurį Jūs pasiekėte Baltijos šalyse - suorganizuoti Baltijos kelią. Norėjome sudaryti žmonių grandinę, kuri kirstų šalį iš šiaurės į pietus ir parodytų pasauliui mūsų troškimą išsivaduoti iš Ispanijos ir įstoti į nepriklausomų pasaulio tautų klubą.

Kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybė? Jau beveik 300 metų katalonai bando integruotis į Ispaniją, neprarasdami savo kaip katalonų tapatybės: mūsų kalbos ir mūsų kultūros. Šis projektas pasirodė neįmanomas, nes jau daugelį metų katalonai buvo persekiojami, net bombarduojami, bet jie apgynė savo teisę egzistuoti.

Pasibaigus Franko diktatūrai ir įsigalėjus demokratijai, daugelis katalonų tikėjo, kad viskas pasikeis. Ispanija davė mums šiek tiek autonomijos, kuri suteikė tam tikrą savivaldą (...) Nepaisant to, kad autonomijos statutas buvo patvirtintas Katalonijos parlamento, jis buvo dar kartą pažeistas Ispanijos valstybės. Užklupus krizei nepriklausomybės troškimas dar labiau išaugo, nes Ispanija iš Katalonijos surenka didžiulę dalį mokesčių (apie 16 mlrd. eurų).

Ispanija teigia, kad ją turėtų remti kitos Ispanijos dalys, turinčios daug išteklių. Esant ekonomikos pakilimui šis argumentas turėtų prasmę, tačiau ne krizės metu, kai mūsų ištekliai sumažėjo. Kita vertus, kiek žinau, beveik visi ekonomistai, net ir tarptautiniu mastu, pripažįsta, kad nepriklausoma Katalonija būtų viena iš turtingiausių valstybių Pietų Europoje ir galėtų susidoroti su plintančia ekonomine krize.

Taigi, mes manome, kad bendras Katalonijos ir Ispanijos projektas, trunkantis jau 300 metų, nepavyko, ir vienintelis būdas išlikti tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai - tapti nepriklausomiems nuo Ispanijos. Mes žinome, kad tai nebus lengvas kelias ir vis dar yra daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti: kokia bus Katalonijos valstybės ateitis?

Ar Ispanija bendradarbiaus suteikiant Katalonijai nepriklausomybę ir kokia bus jos reakcija mums priimant nepriklausomybės deklaraciją? Mes žinome, kad tai yra labai sunkus kelias, bet mes manome, kad Katalonijos žmonių stiprybė, kaip ir lietuvių, siekiant nepriklausomos Lietuvos, mums padės pasiekti tikslą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.

Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti (208)

Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.