Katalonas: kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybe

 (42)
Šių metų rugsėjo 11 d. buvo 299 metai nuo to laiko, kai mano šalis buvo okupuota kaip ir Lietuva, kuri XVIII a. pab. tapo Rusijos imperijos dalimi, vėliau priklausė SSRS.
© AFP/Scanpix

Skirtumas tarp mano ir jūsų šalies yra tas, kad jūs išsivadavote iš okupantų ir trokšdami savo tautos laisvės, vėl tapote nepriklausoma valstybe.

Rugsėjo 11 d. yra mūsų nacionalinė šventė. Mes siekėme tikslo, kurį Jūs pasiekėte Baltijos šalyse - suorganizuoti Baltijos kelią. Norėjome sudaryti žmonių grandinę, kuri kirstų šalį iš šiaurės į pietus ir parodytų pasauliui mūsų troškimą išsivaduoti iš Ispanijos ir įstoti į nepriklausomų pasaulio tautų klubą.

Kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybė? Jau beveik 300 metų katalonai bando integruotis į Ispaniją, neprarasdami savo kaip katalonų tapatybės: mūsų kalbos ir mūsų kultūros. Šis projektas pasirodė neįmanomas, nes jau daugelį metų katalonai buvo persekiojami, net bombarduojami, bet jie apgynė savo teisę egzistuoti.

Pasibaigus Franko diktatūrai ir įsigalėjus demokratijai, daugelis katalonų tikėjo, kad viskas pasikeis. Ispanija davė mums šiek tiek autonomijos, kuri suteikė tam tikrą savivaldą (...) Nepaisant to, kad autonomijos statutas buvo patvirtintas Katalonijos parlamento, jis buvo dar kartą pažeistas Ispanijos valstybės. Užklupus krizei nepriklausomybės troškimas dar labiau išaugo, nes Ispanija iš Katalonijos surenka didžiulę dalį mokesčių (apie 16 mlrd. eurų).

Ispanija teigia, kad ją turėtų remti kitos Ispanijos dalys, turinčios daug išteklių. Esant ekonomikos pakilimui šis argumentas turėtų prasmę, tačiau ne krizės metu, kai mūsų ištekliai sumažėjo. Kita vertus, kiek žinau, beveik visi ekonomistai, net ir tarptautiniu mastu, pripažįsta, kad nepriklausoma Katalonija būtų viena iš turtingiausių valstybių Pietų Europoje ir galėtų susidoroti su plintančia ekonomine krize.

Taigi, mes manome, kad bendras Katalonijos ir Ispanijos projektas, trunkantis jau 300 metų, nepavyko, ir vienintelis būdas išlikti tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai - tapti nepriklausomiems nuo Ispanijos. Mes žinome, kad tai nebus lengvas kelias ir vis dar yra daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti: kokia bus Katalonijos valstybės ateitis?

Ar Ispanija bendradarbiaus suteikiant Katalonijai nepriklausomybę ir kokia bus jos reakcija mums priimant nepriklausomybės deklaraciją? Mes žinome, kad tai yra labai sunkus kelias, bet mes manome, kad Katalonijos žmonių stiprybė, kaip ir lietuvių, siekiant nepriklausomos Lietuvos, mums padės pasiekti tikslą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (50)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (28)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.