Katalonas: kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybe

 (42)
Šių metų rugsėjo 11 d. buvo 299 metai nuo to laiko, kai mano šalis buvo okupuota kaip ir Lietuva, kuri XVIII a. pab. tapo Rusijos imperijos dalimi, vėliau priklausė SSRS.
© AFP/Scanpix

Skirtumas tarp mano ir jūsų šalies yra tas, kad jūs išsivadavote iš okupantų ir trokšdami savo tautos laisvės, vėl tapote nepriklausoma valstybe.

Rugsėjo 11 d. yra mūsų nacionalinė šventė. Mes siekėme tikslo, kurį Jūs pasiekėte Baltijos šalyse - suorganizuoti Baltijos kelią. Norėjome sudaryti žmonių grandinę, kuri kirstų šalį iš šiaurės į pietus ir parodytų pasauliui mūsų troškimą išsivaduoti iš Ispanijos ir įstoti į nepriklausomų pasaulio tautų klubą.

Kodėl gi Katalonija nori tapti nepriklausoma valstybė? Jau beveik 300 metų katalonai bando integruotis į Ispaniją, neprarasdami savo kaip katalonų tapatybės: mūsų kalbos ir mūsų kultūros. Šis projektas pasirodė neįmanomas, nes jau daugelį metų katalonai buvo persekiojami, net bombarduojami, bet jie apgynė savo teisę egzistuoti.

Pasibaigus Franko diktatūrai ir įsigalėjus demokratijai, daugelis katalonų tikėjo, kad viskas pasikeis. Ispanija davė mums šiek tiek autonomijos, kuri suteikė tam tikrą savivaldą (...) Nepaisant to, kad autonomijos statutas buvo patvirtintas Katalonijos parlamento, jis buvo dar kartą pažeistas Ispanijos valstybės. Užklupus krizei nepriklausomybės troškimas dar labiau išaugo, nes Ispanija iš Katalonijos surenka didžiulę dalį mokesčių (apie 16 mlrd. eurų).

Ispanija teigia, kad ją turėtų remti kitos Ispanijos dalys, turinčios daug išteklių. Esant ekonomikos pakilimui šis argumentas turėtų prasmę, tačiau ne krizės metu, kai mūsų ištekliai sumažėjo. Kita vertus, kiek žinau, beveik visi ekonomistai, net ir tarptautiniu mastu, pripažįsta, kad nepriklausoma Katalonija būtų viena iš turtingiausių valstybių Pietų Europoje ir galėtų susidoroti su plintančia ekonomine krize.

Taigi, mes manome, kad bendras Katalonijos ir Ispanijos projektas, trunkantis jau 300 metų, nepavyko, ir vienintelis būdas išlikti tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai - tapti nepriklausomiems nuo Ispanijos. Mes žinome, kad tai nebus lengvas kelias ir vis dar yra daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti: kokia bus Katalonijos valstybės ateitis?

Ar Ispanija bendradarbiaus suteikiant Katalonijai nepriklausomybę ir kokia bus jos reakcija mums priimant nepriklausomybės deklaraciją? Mes žinome, kad tai yra labai sunkus kelias, bet mes manome, kad Katalonijos žmonių stiprybė, kaip ir lietuvių, siekiant nepriklausomos Lietuvos, mums padės pasiekti tikslą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (127)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (430)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (54)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (494)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (479)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.