Kas per laikai: vogti ir muštis nebegali, o čiaupe vanduo dega

 (38)
Nepatikėsite! Užvakar užsidegė čiaupe vanduo. Degė mėlyna ugnimi ir kvepėjo dujomis. Niekada su tuo anksčiau nebuvau susidūręs. Anksčiau, prie ruso, va tai tada buvo vanduo! Grynas ir skaidrus, visi jo turėjo, o kas neturėjo – galėjo pasivogt į valias. Ir žmonės vieni kitiems geri buvo. Seneliams, pasakojo, trūko vandens, tai į Sibirą ištrėmė – ten ledynų ir sniego dešimt mėnesių per metus iki kaklo, imk ir tirpdykis. Ar ne geras gyvenimas buvo?
Nebuvo „Chevron
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Visi stovėjo eilėse, skundė, o jei paburnodavo, kad vandens maža – ligoninė, dar anksčiau – tas pats Sibiras. Ir staiga įvyko didžiausia neteisybė pasaulyje – leido išvažiuoti ir pamatyt pasaulį, patiems tvarkytis, spręsti, kur ir kaip norime keliauti. Man anksčiau patiko vandenį vogt, bet vat uždraudė.

Eidavau iki šulinio, ir vaidindavau, kad semiu vandenį. Iš tiesų, tai su kolegom iš slovakų kalbos verstus anekdotus apie uošvienę pasakodavom ir degtinę gerdavom. Dabar tik pabandyk darbe taip – atleis! Kur neteisybė? Jau išgert darbe nebegalima, net plytų nepasivogsi sodo namelio priestatui draustinyje. Kaip taip įmanoma? Grąžinkit senuosius laikus!

Žodžiu, dabar „Chevron“!

Visada prie ruso skaidrus tas vanuo buvo, bet sugriovė tobuląją valstybę žmonės, kurie prisigalvojo, kad anei vogt nebegalima, darbe gert nebegalima, universitete nusirašinėt draudžia (o kai nusirašai per kiekvieną egzaminą ir nusiperki bakalaurinį – tai, matai, gieda, jog vien „diplomo neužtenka“), žmonos mušt nebegalima, ką jau kalbėti apie vaikus... Baigėm vaikus mušt, iškart „akropoliuose“ pradėjo juos vogt ir tvirkint. Dėl to dabar viskas žlugo. Kiekvieno lietuvio turtas padidėjo dešimtis kartų.

Šalies vertė, matuojant pagal bendrąjį vidaus produktą, pakilo daugiau nei penkis kartus, biudžetas padidėjo daugiau nei penkiolika kartų, o sąžiningai įgijusio išsilavinimą ir dirbančio aukštos kvalifikacijos darbą žmogaus gyvenimas pasidarė neapkenčiamas – nepropagandinis kinas, sniego arena, nauji daugiabučiai, gatvės, infrastruktūra, pieno ne viena, o dešimt rūšių, ką jau kalbėti apie televizorių ekranų skersmenį, telefonus, automobilius... Dar sakė, kažkokios teisės – žmogaus, žodžio, judėjimo, tikybos.

Grįžtam atgal

Už skaidrų vandenį atiduočiau viską – išsilavinimą laisvam universitete be propagandos, internetą užsiblokuočiau, gert litrais degtinę pradėčiau, visus, išskyrus „Aeroflot“, lėktuvus „Iskanderiu“ numuščiau ir sieną valstybės geležine tvora apjuosčiau, visą šaldytuvo turinį išmesčiau, atsisakyčiau dešrų, kumpių, šlaunelių, pasilikčiau tik daktarišką ir „tarybines“ pieniškas. Elektroninį liftą atjungčiau ir suoliukus išlupčiau iš kiemo, ekologinius autobusus į laužą priduočiau – kur tie „Ikarusai“?

Be to, jei badaut ir kentėt – tai visiems kartu, o tuos jaunuosius lietuvius iš Londono „sičio“ – investuotojus, bankininkus ir teisininkus – į Sibirą! Ko čia sąžiningai užsidirba šimtais kartų daugiau, nei aš, sėdėdamas ant fotelio? Pradėjai „startupą“ – per kuprą ir į kolūkį! Programuoja čia visi kas netingi, informatikas karvės nematęs, kaip į snukį duos?

Tai va. Užsidegė vanduo. Užvakar.

Kaimynų sūnus aplinkosaugos inžineriją baigė Londone, tai sakė, jog giluminis skaldymas Lietuvoj, kitų gėrybių paieškai, jau anksčiau kelis metus, gal dešimt, buvo daromas. Sakė, jog ir jokie sluoksniai nebuvo užteršti, nes sprogimai vyksta kilometro ar dviejų gylyje, o vanduo – 50 metrų gylyje.

Sakė, jog chemikalai, naudojami skalūnų gavyboj, yra naudojami maisto pramonėje – sveikatai nepavojingi ir dar tikrins juos Aplinkosaugos ministerija. Sakė, Lietuvai nebereikės po du milijardus litų „Gazprom“ sumokėti už dujas kasmet, ir dar užsidirbs: įdarbins kelis tūkstančius žmonių, naujus kelius nuties, mokesčius mokės.

Nei vienas iš mano draugų komjaunuolių nėkart mokesčių nemokėjom ir nemokėsim! Nei tada, kai prie Vagnoriaus su Landsbergiu iš fabrikų armatūras nešėm, nei tada, kai kontrabanda Gariūnuose prekiavom, nei dabar vežant cigaretes ir dyzelį iš Baltarusijos – nemokėsim mokesčių!

Dar dėl skalūnų, tas pats inžinierius sakė, jog Lietuva taps energetiškai nepriklausoma, dar konkurencingesnė, pakils ekonominė gerovė, bus investuojama į aplinką ir plėtojamas turizmas, dėl šimtamilijoninių užsienio investicijų į Vakarų Lietuvos infrastruktūrą ir darbo vietas.

Primokė amerikonai turbūt kapitalistinės propagandos. Gaunu trisdešimt rublių už komentarą ir galvoju, kodėl man skalūnai nepatinka? Skalūnų dujos – ne „Gazprom“, o Lietuvos, ir jas išgaut „Chevron“ padės. Čia tas pats lyg dujos – gėjai, juk visas blogis iš Vakarų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (42)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (513)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (477)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (219)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (63)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.