Kas pasakė, kad mokytis galima tik didžiuosiuose šalies universitetuose?

 (7)
„Nervų tampymu“ virstantis bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas verčia jaudintis ne tik kiekvieną abiturientą, bet ir aukštąją mokyklą. Vienus kamuoja klausimas, ar pavyks studijuoti nemokamai, kitus – kodėl vis mažėja pasiliekančių studijuoti Lietuvoje ir pasirenkančių mūsų aukštąją mokyklą? Klausimas, kuris verčia susimąstyti.
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Džiugu, kad 1999 m. Lietuva buvo tarp tų šalių, kurios įsitraukė ir rodė iniciatyvą kurti bendrą aukštojo mokslo erdvę Europoje. Bolonijos procesas iš esmės pakeitė aukštojo mokslo sampratą, atnešė nemažai modernių reformų ir į mūsų šalį. Tiesa, dar daug ką reikėtų tobulinti, tačiau beveik kasmet siūlomi pakeitimai, nauji dokumentai rodo, kad sistema nestovi vietoje.

Vienas iš paskutinių svarbiausių Bolonijos proceso dokumentų – 2012 m. Bolonijos politikos forumo pareiškimas – skelbia apie regionų svarbą formuojant aukštojo mokslo politiką ir apie studijų kokybės užtikrinimą ne tik globaliu lygmeniu, bet ir regionuose. Regioninių universitetų siekiamybė plėtotis ir užtikrinti specialistų poreikį savo regione yra ir bus vienas iš svarbiausių tikslų.

Keistai skamba antrus metus iš eilės (beveik tuo pat metu) viešumoje skambantys žodžiai apie regioninių universitetų uždarymą. Suprantama, kad keliasdešimt aukštųjų mokyklų šiandien mūsų šalyje yra perdaug, tačiau norisi klausti, ar regioninės aukštosios mokyklos turi būti taip nuvertinamos?

Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentės Gabrielės Gendvilaitės teigimu, paskutiniu metu Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į universitetą buvo teigiamas, ne kartą buvo kalbėta, kad Šiauliams reikia universiteto. Tačiau spaudoje pasirodantys neigiami pranešimai verčia susimąstyti, kodėl tos pačios aukštosios mokyklos nuolat vardijamos kaip prastesnės?

„Tai, kad Lietuvoje mažėja studentų ir jaunimo apskritai, yra visuotinė Lietuvos problema. Net neverta svarstyti, kaip atrodytų Šiauliai be universiteto, nes tai reikštų miesto kaip kultūrinės vietos nykimą. Problema dažnai yra ne aukštosios mokyklos ar konkrečios studijų programos pasirinkimas, o miesto patrauklumas. Tikrai ne kiekvienas abiturientas dabar pasakys, ką jis nori studijuoti, greičiau jis atsakys, kokiame mieste norėtų pradėti savarankišką gyvenimą“ – įsitikinusi Studentų atstovybės prezidentė.

Šiaulių universitetui iki šiol neretai klijuojama „pedagoginio universiteto“ etiketė. Išankstinis nusistatymas dažnai nustelbia studijų programų pasirinkimo ar neakademinės veiklos galimybes. Pateikiama informacija apie mažėjantį studentų skaičių perša mintį, kad tai yra didžiulė blogybė, tačiau galbūt yra atvirkščiai – nedidelis studentų skaičius universitete galbūt kaip tik yra kitokios, neretai geresnės kokybės ženklas?

Tėvai, leisdami vaikus į pradinę mokyklą, visada džiaugiasi, kada jų vaikas patenka į nedidelę klasę. Taip yra ir aukštojoje mokykloje – galimybė laisvai ir betarpiškai bendrauti su kiekvienu dėstytoju bei konsultuotis įvairiais akademiniais klausimais studentui yra pliusas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (412)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...