Kas pasakė, kad mokytis galima tik didžiuosiuose šalies universitetuose?

 (7)
„Nervų tampymu“ virstantis bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas verčia jaudintis ne tik kiekvieną abiturientą, bet ir aukštąją mokyklą. Vienus kamuoja klausimas, ar pavyks studijuoti nemokamai, kitus – kodėl vis mažėja pasiliekančių studijuoti Lietuvoje ir pasirenkančių mūsų aukštąją mokyklą? Klausimas, kuris verčia susimąstyti.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Džiugu, kad 1999 m. Lietuva buvo tarp tų šalių, kurios įsitraukė ir rodė iniciatyvą kurti bendrą aukštojo mokslo erdvę Europoje. Bolonijos procesas iš esmės pakeitė aukštojo mokslo sampratą, atnešė nemažai modernių reformų ir į mūsų šalį. Tiesa, dar daug ką reikėtų tobulinti, tačiau beveik kasmet siūlomi pakeitimai, nauji dokumentai rodo, kad sistema nestovi vietoje.

Vienas iš paskutinių svarbiausių Bolonijos proceso dokumentų – 2012 m. Bolonijos politikos forumo pareiškimas – skelbia apie regionų svarbą formuojant aukštojo mokslo politiką ir apie studijų kokybės užtikrinimą ne tik globaliu lygmeniu, bet ir regionuose. Regioninių universitetų siekiamybė plėtotis ir užtikrinti specialistų poreikį savo regione yra ir bus vienas iš svarbiausių tikslų.

Keistai skamba antrus metus iš eilės (beveik tuo pat metu) viešumoje skambantys žodžiai apie regioninių universitetų uždarymą. Suprantama, kad keliasdešimt aukštųjų mokyklų šiandien mūsų šalyje yra perdaug, tačiau norisi klausti, ar regioninės aukštosios mokyklos turi būti taip nuvertinamos?

Šiaulių universiteto studentų atstovybės prezidentės Gabrielės Gendvilaitės teigimu, paskutiniu metu Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į universitetą buvo teigiamas, ne kartą buvo kalbėta, kad Šiauliams reikia universiteto. Tačiau spaudoje pasirodantys neigiami pranešimai verčia susimąstyti, kodėl tos pačios aukštosios mokyklos nuolat vardijamos kaip prastesnės?

„Tai, kad Lietuvoje mažėja studentų ir jaunimo apskritai, yra visuotinė Lietuvos problema. Net neverta svarstyti, kaip atrodytų Šiauliai be universiteto, nes tai reikštų miesto kaip kultūrinės vietos nykimą. Problema dažnai yra ne aukštosios mokyklos ar konkrečios studijų programos pasirinkimas, o miesto patrauklumas. Tikrai ne kiekvienas abiturientas dabar pasakys, ką jis nori studijuoti, greičiau jis atsakys, kokiame mieste norėtų pradėti savarankišką gyvenimą“ – įsitikinusi Studentų atstovybės prezidentė.

Šiaulių universitetui iki šiol neretai klijuojama „pedagoginio universiteto“ etiketė. Išankstinis nusistatymas dažnai nustelbia studijų programų pasirinkimo ar neakademinės veiklos galimybes. Pateikiama informacija apie mažėjantį studentų skaičių perša mintį, kad tai yra didžiulė blogybė, tačiau galbūt yra atvirkščiai – nedidelis studentų skaičius universitete galbūt kaip tik yra kitokios, neretai geresnės kokybės ženklas?

Tėvai, leisdami vaikus į pradinę mokyklą, visada džiaugiasi, kada jų vaikas patenka į nedidelę klasę. Taip yra ir aukštojoje mokykloje – galimybė laisvai ir betarpiškai bendrauti su kiekvienu dėstytoju bei konsultuotis įvairiais akademiniais klausimais studentui yra pliusas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (61)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (55)

Pastebėjau tokia tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (271)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.