Kaip pasielgčiau, jei Kovo 11-tą būčiau Vilniuje

 (79)
Tuoj ateis Kovo 11-oji. Tam tikra grupė žmonių, kuriuos aš vadinu naciais, kaip ir kasmet nori žygiuoti Gedimino prospektu. Valdžia jiems to leisti nenori. Didelė dalis visuomenės jų taip pat nepalaiko. Nepalaikau ir aš.
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

O dabar norėčiau truputį atitrūkti nuo temos ir paaiškinti savo požiūrį. Per kovo 11-osios eitynes kasmet žygiuoja kompanija skinhead`ų ir žmonių, kurie savęs naciams nepriskiria. Tačiau ir vieni, ir kiti žygiuoja vienoje kompanijoje. Eitynes organizuoja tokie žmonės kaip Panka, Čekutis, taigi su jais einantys žmonės, nors savęs naciais ir nevadina, mano požiūriu, su jais susitapatina. Kitaip jie galėtų organizuoti atskirą eiseną.

Naciams (patriotus nuo jų aš būčiau linkęs atskirti) jaučiu stiprią neapykantą ir norėčiau, kad tokių žmonių išvis nebūtų. Tačiau jie yra ir jie kaip ir visi kiti taip pat yra visuomenės nariai ir Lietuvos piliečiai. Taigi, jie tokie pat šios šalies šeimininkai, kaip ir visi kiti.

O dabar papasakosiu, ką aš norėčiau padaryti, jei Kovo 11-ąją būčiau Vilniuje. Kaip minėjau, meile naciams manęs apkaltinti negalėtų niekas. Ir vis dėlto šiemet aš ten dalyvaučiau. Pirmiausia pasidaryčiau plakatą su Trispalve (Kovo 11-oji vis tik) ir užrašu “Mūsų gatvės priklauso visiems” ar kokiu panašiu. Ir kai eitynės prasidės, o tuo aš beveik neabejoju, su savo plakatu nusekčiau jai iš paskos. Jei priklausyčiau kokiai organizacijai - Antifa (kuriems simpatizuoju), LGTB ar dar kuriai, paminėčiau jos pavadinimą ant savo plakato. 

Visa tai padaryčiau vardan įsitikinimo, kad niekas negali riboti teisės praeiti kuria nors gatve.

Tai ką čia papasakojau – mano asmeninė nuomonė ir jos neperšu niekam. Ir žinoma, niekam nesiūlau taip pasielgti. Taip norėčiau padaryti aš pats kaip privatus asmuo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (7)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (26)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (14)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).

Atsakymas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad „tiesiog reikia daugiau dirbti“ (206)

Tiek žiniasklaidoje, tiek savoje aplinkoje girdime, matome ar kitaip susiduriame su situacija, kai koks nors žmogus pasiskundžia sunkiu gyvenimu ir negalėjimu oriai pragyventi iš mažo atlyginimo. Tokiose situacijose visada atsiranda į pagalbą atskubantys visažiniai patarimų dalintojai, kurie mėgsta bėdžiams patarti: „Esate patys kalti – dirbkite daugiau, sunkiau, ir galėsite gerai gyventi“. Ką gi, pabandykime į šį patarimą pažvelgti kitu kampu ir panagrinėti plačiau.

Po anglų egzamino – dvyliktoko nusivylimas: ne kiekvienas anglas išlaikytų vieną jo dalių (82)

Jokio streso prieš anglų egzaminą nejaučiau. Praėjusiais metais jį laikę dvyliktokai sakė, kad tikrai nebuvo sunku, taip pat ir bandomąjį egzaminą laikėme pagal jų užduotis ir tikrai buvo lengviau. Bandomajame egzamine surinkau 80 proc., o iš egzamino net nežinau ko tikėtis.