Kaip pasielgčiau, jei Kovo 11-tą būčiau Vilniuje

 (79)
Tuoj ateis Kovo 11-oji. Tam tikra grupė žmonių, kuriuos aš vadinu naciais, kaip ir kasmet nori žygiuoti Gedimino prospektu. Valdžia jiems to leisti nenori. Didelė dalis visuomenės jų taip pat nepalaiko. Nepalaikau ir aš.
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

O dabar norėčiau truputį atitrūkti nuo temos ir paaiškinti savo požiūrį. Per kovo 11-osios eitynes kasmet žygiuoja kompanija skinhead`ų ir žmonių, kurie savęs naciams nepriskiria. Tačiau ir vieni, ir kiti žygiuoja vienoje kompanijoje. Eitynes organizuoja tokie žmonės kaip Panka, Čekutis, taigi su jais einantys žmonės, nors savęs naciais ir nevadina, mano požiūriu, su jais susitapatina. Kitaip jie galėtų organizuoti atskirą eiseną.

Naciams (patriotus nuo jų aš būčiau linkęs atskirti) jaučiu stiprią neapykantą ir norėčiau, kad tokių žmonių išvis nebūtų. Tačiau jie yra ir jie kaip ir visi kiti taip pat yra visuomenės nariai ir Lietuvos piliečiai. Taigi, jie tokie pat šios šalies šeimininkai, kaip ir visi kiti.

O dabar papasakosiu, ką aš norėčiau padaryti, jei Kovo 11-ąją būčiau Vilniuje. Kaip minėjau, meile naciams manęs apkaltinti negalėtų niekas. Ir vis dėlto šiemet aš ten dalyvaučiau. Pirmiausia pasidaryčiau plakatą su Trispalve (Kovo 11-oji vis tik) ir užrašu “Mūsų gatvės priklauso visiems” ar kokiu panašiu. Ir kai eitynės prasidės, o tuo aš beveik neabejoju, su savo plakatu nusekčiau jai iš paskos. Jei priklausyčiau kokiai organizacijai - Antifa (kuriems simpatizuoju), LGTB ar dar kuriai, paminėčiau jos pavadinimą ant savo plakato. 

Visa tai padaryčiau vardan įsitikinimo, kad niekas negali riboti teisės praeiti kuria nors gatve.

Tai ką čia papasakojau – mano asmeninė nuomonė ir jos neperšu niekam. Ir žinoma, niekam nesiūlau taip pasielgti. Taip norėčiau padaryti aš pats kaip privatus asmuo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (202)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (39)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (287)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.