Kaip paruošti pradinuką mokyklai?

 (17)
Vasara dar tebesitęsia. Kiek džiaugsmo vaikams, kai jie ilsisi paplūdimyje vėjo ir saulės nugairintais skruostukais, sutinka ir palydi besileidžiančią saulę, iš smėlio lipdo aukščiausias, pasakiškas pilis. Nė kiek neliūdniau ir vaikams, kurie ilsisi pas močiutes kaime: geria šviežią pienelį ir valgo gardų močiutės pyragą. Dieną bėgioja po kvepiančią, margaspalvę gėlių pievą ir gaudo drugelius.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kiek liūdniau yra tiems vaikams, kurie nenuvažiuoja pas močiutę ar prie jūros ir dėl tėvelių finansinių sunkumų priversti ilsėtis daugiabučių kiemuose. Tačiau galima rasti išeitį; vakarais paskaityti kokią įdomesnę knygelę apie įvairius nuotykius ar pasaką tėveliams, grįžusiems po sunkaus darbo.

Taip pat ir pajūryje ne visada būna puikus oras, kartais kaitrią saulutę uždengia tamsūs debesys ir pliaupia lietus. Todėl ir tiems vaikams siūlyčiau pasiskaityti knygeles. Knygos žadina vaizduotę, pasaulėjautą. Taip pat, kai mokiniai grįžta į mokyklą, dalijasi vasaros įspūdžiais, perskaitytomis knygomis, pasipasakoja, kokie vienoje ar kitoje knygoje buvo herojai. Knygos lavina mąstymą, atmintį, tobulinami skaitymo įgūdžiai, ugdomas komunikabilumas.

Jeigu vaikas negali nuvykti pas dėdę ar tetą, gyvenančius kitame mieste ar kaimelyje, gali su jais pasikalbėti ne tik telefonu ar žinute, o nusiųsti laiškelį. Tai jau šiais laikais pamirštas dalykas, tačiau tokia maloni staigmena labai nudžiugintų artimus ir giminaičius. O vaikai nepamirštų ir gražios, taisyklingos rašysenos. Galima ir piešinuką nupiešti apie save ir džiovintas laukų gėlytes įdėti į voką. Manau, tai lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir suteikia džiaugsmą kitiems, kurie gauna laiškelį.

Labai svarbu mokinius aprūpinti visomis reikiamomis mokymo priemonėmis. Kad mokinys klasėje būtų dėmesingesnis, susikaupęs, nesiblaškantis ir kitiems netrukdytų, reikia visų priemonių, reikalingų vienai ar kitai pamokai. Žiūrėk, neturėdamas pamokoje pieštuko ar liniuotės, mokinys sukelia triukšmą, trukdo savo draugams ir mokytojai. Tuomet sugenda nuotaika jam visai dienai.

Rašant diktantą ar matematikos kontrolinį darbą, tuoj susigriebia, kad neturi rašiklio, tik tušinuką, su kuriuo negalima rašyti pradinėse klasėse, vėl kyla triukšmas. Reikia kokybiško rašiklio su atvira plunksna, nes rašant tušinuku, iškraipoma vaiko rašysena. Taip pat ir su pratybų sąsiuviniais būna taip, kad tėveliai perka sąsiuvinius per keletą mėnesių. O kiti mokiniai jau pusę programos išėję pagal duotas užduotis. Tie mokiniai, kurie neturi reikiamų sąsiuvinių ar kitų mokyklinių reikmenų, blaškosi, trukdo kitiems mokiniams ir mokytojai, jų rezultatai būna prastesni, nes jie priversti skolintis priemones iš kitų savo draugų ar prašyti mokytojos trintuko, pieštuko, rašiklio ir sugaišta daugiau laiko.

Mieli tėveliai, prašau pasirūpinkite savo vaikais, aprūpinkite juos visomis reikiamomis priemonėmis mokyklai, kad jie būtų geros nuotaikos, pasitikintys savimi, sėkmingai mokytųsi. Laiku aprūpinti vaikai reikiamomis priemonėmis sėkmingiau mokysis, nebus irzlūs, besiblaškantys. Sėkmės jums ir jūsų vaikams!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (47)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.