Kaip pakeisti blogus įpročius ir mintis?

 (8)
Viena iš pagrindinių kliūčių, siekiant savo tikslų įgyvendinimo ir sėkmės tiek ir darbe, tiek ir asmeniniuose santykiuose, yra įpročiai. Sakykit, ar jums dažnai reikia priminti, kad vakare išsivalytumėte dantis? Tikriausiai ne.
© Shutterstock nuotr.

Dauguma žmonių tai daro automatiškai, negalvodami, net ir po labai sunkios dienos. Kodėl? Juk kadaise, ankstyvoje vaikystėje, mama turėdavo jums nuolat priminti ar netgi versti tai daryti. Dažnam vaikui tai nemalonus užsiėmimas. Tačiau einant laikui tai tampa toks pat natūralus ir savaime aiškus, kaip ir kvėpavimas.

Pagalvokite, ką dar savo gyvenime kasdien darote nemąstydami? Tai gali būti paprasti dalykai, pavyzdžiui, rytinis dušas, žadintuvo išjungimas, serialo ar žinių žiūrėjimas, pietavimas vis tame pačiame restorane, tos pačios muzikos klausymas, augintinio pavedžiojimas, mėgstamiausios rūšies alaus gėrimas, tam tikrų frazių vartojimas ir t.t.

Kitaip tariant, nusistovėjusi rutina, įpročiai, kuriuos esate kartoję jau tiek daug kartų, kad šie tapo natūrali ir neatskiriama jūsų gyvenimo dalis.

Visi turime savus nusistovėjusius įpročius. Kai kurie jų – teigiami, kai kurie – neigiami. Dar kiti – nei teigiami, nei neigiami, susiformavę dėl įvairių pomėgių ir aplinkybių. Neabejoju, jog kiekvienam būtų naudinga mintimis peržvelgti savo dieną ir pasvarstyti, kurie įpročiai – naudingi, padedantys siekti tikslų, o kurie – žalingi, stabdantys, neleidžiantys tapti tais, kuriais norite būti.

Tyrinėtojų teigimu, įpročiui susiformuoti reikia lygiai 21 dienos. Siūlau paeksperimentuoti ir pamėginti pakeisti bent vieną savo blogą įprotį į gerą. Pirmiausia pasirinkite vieną Jūsų gyvenimą kartinančią problemą. Tarkime, nerimaujate dėl antsvorio. Šiuo atveju, raskite vieną kasdienį įprotį, kuris prisideda prie Jūsų problemos. Pavyzdžiui, kasdien valgote greitą arba labai riebų maistą.

Tuomet nuspręskite, kokiu „geruoju“ įpročiu galite pakeisti „blogąjį“. Pavyzdžiui, galite nuspręsti kasdien į darbą pasiimti daržovių ir vaisių ar nekaloringą užkandį vietoj to, kad kaskart pietautumėte greito maisto užkandinėje.

Kadangi mūsų kūnas ir protas dievina įpročius ir pastovumą, iš pradžių gali būti sunku bei kilti įvairių minčių ir pasiteisinimų, mėginančių neleisti jums keistis. Atsispirkite jiems, priminkite sau, jog eksperimentas trunka 21 dienas, tad neturite ko prarasti.

Jeigu pavyks išsilaikyti 21 dieną, Jūsų lauks maloni staigmena – naujasis įprotis kasdien pietauti sveikiau taps naturaliu ir savaime suprantamu dalyku, kaip ir dantų valymas. Jūsų nebekankins noras grįžti į užkandinę, senasis įprotis taps praeitimi, nebegundys. Tuomet galėsite imtis kito įpročio keitimo.

Tik nepersistenkite ir nesiimkite keisti penkių įpročių iškart. Tikėtina, kad palūšite ir liksite prie suskilusios geldos, nepakeitę nei vieno iš jų. Galite susidaryti 3-6 mėnesių grafiką ir nusistatyti, kokius įpročius kuriuo metu keisite. Tai padės nenukrypti nuo tikslo.

Beje, ar susimąstėte, kad kiekvienas turime ne tik praktinius įpročius, kaip dantų valymas, mityba, miegas (ir t.t), bet ir mąstysenos bei požiūrio įpročius? Pavyzdžiui, kai kurie žmonės turi įprotį kiekvieną kartą ištikus nesėkmei ieškoti kaltųjų savo aplinkoje ar valstybėje vietoj to, kad pamąstytų, ką patys šioje situacijoje galėjo padaryti kitaip, kad išvengtų nemalonumų ir ką kitą kartą darys kitaip (apie kai kuriuos plačiai mūsuose paplitusius mąstysenos ypatumus galite paskaityti čia).

Kiekvienas turime dešimtis įvairių įsitikinimų, elgsenos ir mąstymo bruožų, trukdančių tobulėti, siekti tikslų, išlaikyti harmoningus santykius. Juos keisti sunkiau, tačiau nauda – neabejotina. Pavyzdžiui, jei turite tendenciją nuolat abejoti savo jėgomis, žiniomis, darbo rezultatais, kitaip tariant, nepasitikite savimi, pamėginkite pakeisti šį įprotį.

Stebėkite savo mintis bei žodžius ir kaskart „automatiškai“ kilus minčiai, kad esate nepakankamai gabus, geras, protingas ar panašiai, tiesiog pasakykite sau „Aš pasitikiu savimi“, „Aš galiu tai padaryti“, „Aš atliksiu tai laiku“. Suformuluokite sau ir savo situacijai labiausiai tinkančią pozityvią frazę, paneigiančią ankstesniąją destruktyviąją mintį.

Rezultatas bus ypač efektyvus, jei kasdien garsiai pakartosite naująją frazę 42 kartus. Iš pradžių tai gali pasirodyti kvaila ar melaginga, tačiau greitai pastebėsite pokyčius. Tos neigiamos savybės, kurios anksčiau buvo natūralios Jūsų kasdienybės (ar netgi asmenybės) dalis, taps praeitimi, o tai, kuo kasdien save „dirbtinai“ įtikinėjote, taps realybe.

Skamba neįtikėtinai, bet tai veikia. Išbandyti verta, nes neturite ką prarasti. Bus tęsinys.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.