Kaip pabėgti nuo slegiančio rudens: patarimai

 (7)
Mūsų gyvenimas – pripildytas įvykių, kurie nutapyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, paryškinti šviesesniais ar užlieti tamsesniais tonais. Sakoma, „Neviltis ateina ne iš išorės, bet iš vidaus“ (S. Kirkegoras). Mūsų mintys, požiūris ir nusiteikimas daro itin stiprią įtaką vidinio pasaulio būsenai, atsispindinčiai ir išorėje. Išorėje, kur tarsi šilta srauni banga, veidu nuvilnija šypsena: kupina džiugesio, išreiškianti palengvėjimą, o kartais netgi ir su ironijos prieskoniu. Išorėje, kur it du ryškiausi žvaigždynai žėri akys, retkarčiais apniukusios, su rasos krisleliu...
© Skaitytojo nuotr.

Ruduo – metas, kai jausmų proveržiai ir nuotaikų kaita, pasireiškia bene stipriausiai. Lietui lyjant ir ilgėjant tamsiems vakarams, vis dažniau aplanko liūdnos, niūrios mintys. Skęstame melancholiškuose garsuose, o nostalgija tampa neatsiejamu palydovu.

Tuo pačiu apniunka bei ilgesiu prisipildo mūsų vidinio pasaulėlio visuma. Yra įvairių būdų padedančių išsklaidyti susikaupusį liūdesį. Tai lyg vaivorykštė džiuginanti po lietaus. „Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė liūdesio, nes po to žmogus daug geriau jaučia džiaugsmą“ (E. Mieželaitis). Dažnai neįvertiname to, ką turime, nebandome ieškoti kompromiso tarp juodo ir balto kranto.

Kai aplanko liūdnos mintys, siūlau nebėgti nuo jų, o išjausti tam, kad pastarosios nebeslėgtų. Žinoma, nereikia per daug panirti į jas. Juk stiprūs, įspausti pieštuko brėžiai sunkiai išsitrina.

Atkreipkime dėmesį į iš pažiūros nereikšmingus dalykus: juk smulkmenos suteikia tiek džiaugsmo! Įliekime į savo pasaulį daugiau paletės atspalvių, drąsiau kurkime jausmų eskizus. Nebijokime klysti. Prigluskime prie brangaus žmogaus peties ir pamatysime, kaip drebėjimas ir baimė išnyks.

Tikėkime, svajokime ir niekados neabejokime savastimi – tai bene puikiausias blogos nuotaikos išvengimo receptas!

Tam, kad pavyktų praskaidrinti dieną kitam, pakanka tikrųjų vertybių. Nuoširdumo. Jaukaus prisilietimo ar tiesiog buvimo šalia. Šilto žvilgsnio ir užkrečiančio optimizmo. Namie keptų sausainių ir garuojančio kvapnios kavos puodelio.

Taigi, kiekvienas iš mūsų džiaugsmo eskizą kuriame patys, kuris veikiausiai be liūdesio potėpių nebūtų toks tikras, toks gilus bei išskirtinis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytoja Živilė liūdintiems siūlė pamegini daugiau šypsotis:

„Kai užpuola liūdnos mintys, aš... Šypsausi. Kuo juodesnės mintys, tuo entuziastingiau šypsausi sau ir pasauliui. Tampu saule, meile, gryna pirmaprade jų žiežirba. Pamėginkit - tiesiog siųsti į aplinką meilės ir šviesos impulsus, per šypseną... Jei per sunku, nusnūstu valandėlę ir tada šypsausi. Aplinkai. Stengiuosi suvaldyti užplūdusius juodulius, supinti gyvybės kasas margais raštais, pasipuošti, apdainuot, išeiti į šviesų rytojų per žodį:

Dobiliukų perlų
Vainiku
Pasipuošus
Išeinu
Rytojaus
Rojun

Šviskit
Saulės spinduliai
Po kojom

Puoškite
Ramybės nuometo kraštus –

Nunešiu
Tyliai nuvilnysiu
Nuotakos keliu
Prisieksiu
Vilčiai.“

Šie rašiniai skirti konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašėme skaitytojų pasidalinti geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (31)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (398)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (466)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (215)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (61)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.