Kaip pabėgti nuo slegiančio rudens: patarimai

 (7)
Mūsų gyvenimas – pripildytas įvykių, kurie nutapyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, paryškinti šviesesniais ar užlieti tamsesniais tonais. Sakoma, „Neviltis ateina ne iš išorės, bet iš vidaus“ (S. Kirkegoras). Mūsų mintys, požiūris ir nusiteikimas daro itin stiprią įtaką vidinio pasaulio būsenai, atsispindinčiai ir išorėje. Išorėje, kur tarsi šilta srauni banga, veidu nuvilnija šypsena: kupina džiugesio, išreiškianti palengvėjimą, o kartais netgi ir su ironijos prieskoniu. Išorėje, kur it du ryškiausi žvaigždynai žėri akys, retkarčiais apniukusios, su rasos krisleliu...
© Skaitytojo nuotr.

Ruduo – metas, kai jausmų proveržiai ir nuotaikų kaita, pasireiškia bene stipriausiai. Lietui lyjant ir ilgėjant tamsiems vakarams, vis dažniau aplanko liūdnos, niūrios mintys. Skęstame melancholiškuose garsuose, o nostalgija tampa neatsiejamu palydovu.

Tuo pačiu apniunka bei ilgesiu prisipildo mūsų vidinio pasaulėlio visuma. Yra įvairių būdų padedančių išsklaidyti susikaupusį liūdesį. Tai lyg vaivorykštė džiuginanti po lietaus. „Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė liūdesio, nes po to žmogus daug geriau jaučia džiaugsmą“ (E. Mieželaitis). Dažnai neįvertiname to, ką turime, nebandome ieškoti kompromiso tarp juodo ir balto kranto.

Kai aplanko liūdnos mintys, siūlau nebėgti nuo jų, o išjausti tam, kad pastarosios nebeslėgtų. Žinoma, nereikia per daug panirti į jas. Juk stiprūs, įspausti pieštuko brėžiai sunkiai išsitrina.

Atkreipkime dėmesį į iš pažiūros nereikšmingus dalykus: juk smulkmenos suteikia tiek džiaugsmo! Įliekime į savo pasaulį daugiau paletės atspalvių, drąsiau kurkime jausmų eskizus. Nebijokime klysti. Prigluskime prie brangaus žmogaus peties ir pamatysime, kaip drebėjimas ir baimė išnyks.

Tikėkime, svajokime ir niekados neabejokime savastimi – tai bene puikiausias blogos nuotaikos išvengimo receptas!

Tam, kad pavyktų praskaidrinti dieną kitam, pakanka tikrųjų vertybių. Nuoširdumo. Jaukaus prisilietimo ar tiesiog buvimo šalia. Šilto žvilgsnio ir užkrečiančio optimizmo. Namie keptų sausainių ir garuojančio kvapnios kavos puodelio.

Taigi, kiekvienas iš mūsų džiaugsmo eskizą kuriame patys, kuris veikiausiai be liūdesio potėpių nebūtų toks tikras, toks gilus bei išskirtinis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytoja Živilė liūdintiems siūlė pamegini daugiau šypsotis:

„Kai užpuola liūdnos mintys, aš... Šypsausi. Kuo juodesnės mintys, tuo entuziastingiau šypsausi sau ir pasauliui. Tampu saule, meile, gryna pirmaprade jų žiežirba. Pamėginkit - tiesiog siųsti į aplinką meilės ir šviesos impulsus, per šypseną... Jei per sunku, nusnūstu valandėlę ir tada šypsausi. Aplinkai. Stengiuosi suvaldyti užplūdusius juodulius, supinti gyvybės kasas margais raštais, pasipuošti, apdainuot, išeiti į šviesų rytojų per žodį:

Dobiliukų perlų
Vainiku
Pasipuošus
Išeinu
Rytojaus
Rojun

Šviskit
Saulės spinduliai
Po kojom

Puoškite
Ramybės nuometo kraštus –

Nunešiu
Tyliai nuvilnysiu
Nuotakos keliu
Prisieksiu
Vilčiai.“

Šie rašiniai skirti konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašėme skaitytojų pasidalinti geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (228)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (32)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (291)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.