Kaip pabėgti nuo slegiančio rudens: patarimai

 (7)
Mūsų gyvenimas – pripildytas įvykių, kurie nutapyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, paryškinti šviesesniais ar užlieti tamsesniais tonais. Sakoma, „Neviltis ateina ne iš išorės, bet iš vidaus“ (S. Kirkegoras). Mūsų mintys, požiūris ir nusiteikimas daro itin stiprią įtaką vidinio pasaulio būsenai, atsispindinčiai ir išorėje. Išorėje, kur tarsi šilta srauni banga, veidu nuvilnija šypsena: kupina džiugesio, išreiškianti palengvėjimą, o kartais netgi ir su ironijos prieskoniu. Išorėje, kur it du ryškiausi žvaigždynai žėri akys, retkarčiais apniukusios, su rasos krisleliu...
© Skaitytojo nuotr.

Ruduo – metas, kai jausmų proveržiai ir nuotaikų kaita, pasireiškia bene stipriausiai. Lietui lyjant ir ilgėjant tamsiems vakarams, vis dažniau aplanko liūdnos, niūrios mintys. Skęstame melancholiškuose garsuose, o nostalgija tampa neatsiejamu palydovu.

Tuo pačiu apniunka bei ilgesiu prisipildo mūsų vidinio pasaulėlio visuma. Yra įvairių būdų padedančių išsklaidyti susikaupusį liūdesį. Tai lyg vaivorykštė džiuginanti po lietaus. „Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė liūdesio, nes po to žmogus daug geriau jaučia džiaugsmą“ (E. Mieželaitis). Dažnai neįvertiname to, ką turime, nebandome ieškoti kompromiso tarp juodo ir balto kranto.

Kai aplanko liūdnos mintys, siūlau nebėgti nuo jų, o išjausti tam, kad pastarosios nebeslėgtų. Žinoma, nereikia per daug panirti į jas. Juk stiprūs, įspausti pieštuko brėžiai sunkiai išsitrina.

Atkreipkime dėmesį į iš pažiūros nereikšmingus dalykus: juk smulkmenos suteikia tiek džiaugsmo! Įliekime į savo pasaulį daugiau paletės atspalvių, drąsiau kurkime jausmų eskizus. Nebijokime klysti. Prigluskime prie brangaus žmogaus peties ir pamatysime, kaip drebėjimas ir baimė išnyks.

Tikėkime, svajokime ir niekados neabejokime savastimi – tai bene puikiausias blogos nuotaikos išvengimo receptas!

Tam, kad pavyktų praskaidrinti dieną kitam, pakanka tikrųjų vertybių. Nuoširdumo. Jaukaus prisilietimo ar tiesiog buvimo šalia. Šilto žvilgsnio ir užkrečiančio optimizmo. Namie keptų sausainių ir garuojančio kvapnios kavos puodelio.

Taigi, kiekvienas iš mūsų džiaugsmo eskizą kuriame patys, kuris veikiausiai be liūdesio potėpių nebūtų toks tikras, toks gilus bei išskirtinis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytoja Živilė liūdintiems siūlė pamegini daugiau šypsotis:

„Kai užpuola liūdnos mintys, aš... Šypsausi. Kuo juodesnės mintys, tuo entuziastingiau šypsausi sau ir pasauliui. Tampu saule, meile, gryna pirmaprade jų žiežirba. Pamėginkit - tiesiog siųsti į aplinką meilės ir šviesos impulsus, per šypseną... Jei per sunku, nusnūstu valandėlę ir tada šypsausi. Aplinkai. Stengiuosi suvaldyti užplūdusius juodulius, supinti gyvybės kasas margais raštais, pasipuošti, apdainuot, išeiti į šviesų rytojų per žodį:

Dobiliukų perlų
Vainiku
Pasipuošus
Išeinu
Rytojaus
Rojun

Šviskit
Saulės spinduliai
Po kojom

Puoškite
Ramybės nuometo kraštus –

Nunešiu
Tyliai nuvilnysiu
Nuotakos keliu
Prisieksiu
Vilčiai.“

Šie rašiniai skirti konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašėme skaitytojų pasidalinti geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (56)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės tamo.lt).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (16)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (76)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (135)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.

Mokyklos realybė: kai mokytoja nenori dirbti, dainuojame V. Šiškausko dainas (73)

Esu 8 klasės moksleivė ir norėčiau kreiptis į gerbiamą švietimo ministrę dėl mokslo metų ilginimo. Labai daug moksleivių piktinasi, kad bus ilginami mokslo metai, bet nepagrindžia, kodėl tai yra blogai. Todėl aš norėčiau išsakyti savo nuomonę.