Kaip pabėgti nuo slegiančio rudens: patarimai

 (7)
Mūsų gyvenimas – pripildytas įvykių, kurie nutapyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, paryškinti šviesesniais ar užlieti tamsesniais tonais. Sakoma, „Neviltis ateina ne iš išorės, bet iš vidaus“ (S. Kirkegoras). Mūsų mintys, požiūris ir nusiteikimas daro itin stiprią įtaką vidinio pasaulio būsenai, atsispindinčiai ir išorėje. Išorėje, kur tarsi šilta srauni banga, veidu nuvilnija šypsena: kupina džiugesio, išreiškianti palengvėjimą, o kartais netgi ir su ironijos prieskoniu. Išorėje, kur it du ryškiausi žvaigždynai žėri akys, retkarčiais apniukusios, su rasos krisleliu...
© Skaitytojo nuotr.

Ruduo – metas, kai jausmų proveržiai ir nuotaikų kaita, pasireiškia bene stipriausiai. Lietui lyjant ir ilgėjant tamsiems vakarams, vis dažniau aplanko liūdnos, niūrios mintys. Skęstame melancholiškuose garsuose, o nostalgija tampa neatsiejamu palydovu.

Tuo pačiu apniunka bei ilgesiu prisipildo mūsų vidinio pasaulėlio visuma. Yra įvairių būdų padedančių išsklaidyti susikaupusį liūdesį. Tai lyg vaivorykštė džiuginanti po lietaus. „Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė liūdesio, nes po to žmogus daug geriau jaučia džiaugsmą“ (E. Mieželaitis). Dažnai neįvertiname to, ką turime, nebandome ieškoti kompromiso tarp juodo ir balto kranto.

Kai aplanko liūdnos mintys, siūlau nebėgti nuo jų, o išjausti tam, kad pastarosios nebeslėgtų. Žinoma, nereikia per daug panirti į jas. Juk stiprūs, įspausti pieštuko brėžiai sunkiai išsitrina.

Atkreipkime dėmesį į iš pažiūros nereikšmingus dalykus: juk smulkmenos suteikia tiek džiaugsmo! Įliekime į savo pasaulį daugiau paletės atspalvių, drąsiau kurkime jausmų eskizus. Nebijokime klysti. Prigluskime prie brangaus žmogaus peties ir pamatysime, kaip drebėjimas ir baimė išnyks.

Tikėkime, svajokime ir niekados neabejokime savastimi – tai bene puikiausias blogos nuotaikos išvengimo receptas!

Tam, kad pavyktų praskaidrinti dieną kitam, pakanka tikrųjų vertybių. Nuoširdumo. Jaukaus prisilietimo ar tiesiog buvimo šalia. Šilto žvilgsnio ir užkrečiančio optimizmo. Namie keptų sausainių ir garuojančio kvapnios kavos puodelio.

Taigi, kiekvienas iš mūsų džiaugsmo eskizą kuriame patys, kuris veikiausiai be liūdesio potėpių nebūtų toks tikras, toks gilus bei išskirtinis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytoja Živilė liūdintiems siūlė pamegini daugiau šypsotis:

„Kai užpuola liūdnos mintys, aš... Šypsausi. Kuo juodesnės mintys, tuo entuziastingiau šypsausi sau ir pasauliui. Tampu saule, meile, gryna pirmaprade jų žiežirba. Pamėginkit - tiesiog siųsti į aplinką meilės ir šviesos impulsus, per šypseną... Jei per sunku, nusnūstu valandėlę ir tada šypsausi. Aplinkai. Stengiuosi suvaldyti užplūdusius juodulius, supinti gyvybės kasas margais raštais, pasipuošti, apdainuot, išeiti į šviesų rytojų per žodį:

Dobiliukų perlų
Vainiku
Pasipuošus
Išeinu
Rytojaus
Rojun

Šviskit
Saulės spinduliai
Po kojom

Puoškite
Ramybės nuometo kraštus –

Nunešiu
Tyliai nuvilnysiu
Nuotakos keliu
Prisieksiu
Vilčiai.“

Šie rašiniai skirti konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašėme skaitytojų pasidalinti geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (109)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...