Šįmet teko pamatyti Bavarijoje pražydusį tulpmedį. Aišku, įsiamžinau. Ypač įkvepia kalnai, uolos, jūra. Jų didybė menkais paverčia vėjus, lietų ir audras - tai ko gi žmogui nepasisemti iš jų stiprybės. Vykdama ten, kur, žinau, bus beprasmio laukimo, įsimetu tokių „užkonservuotų“ akimirkų pluoštelį - joms visada pavyksta išspausti bent vidinę mano šypseną...
Norėdama nuvaikyti įkyrias liūdnas mintis, stengiuosi duoti rankoms darbo ir kurti ką nors gražaus, šviesaus. Ne veltui Lietuvos moterys - tokios auksarankės. Apie tai liudija ne viena internetinė svetainė, kurioje dalijamasi kūrybine patirtimi, puikiomis darbelių nuotraukomis. Kad „neišeičiau iš proto“, prieš kelerius metus pradėjau nerti angelus. Mėgstu juos dovanoti, tikėdama, kad jie atneš bent krislelį šviesos, šilumos ir kitam, galbūt liūdinčiam.
Būna ir ūmaus liūdesio, kuris taip ūžteli, kad netgi visas gyvenimas atrodo beprasmis. Tada bandau suimti save į nagą ir griebtis ko nors naujo, būtinai pozityvaus. Taip netikėtai per vieną pusdienį, pažiūrėdama į internetinę pamokėlę, iš siūlų pasidariau mandalą. Rinkau ryškias spalvas, todėl pavadinau ją „Džiaugsmingoji“ ir pasikabinau miegamajame. Ir dabar, kai darosi liūdna, ji mane įkvepia. Ir nors tai nėra tobulas kūrinys, ši mandala man labai brangi.
Kai kasdieniniai darbai ir reikalai išvaro į rudeninę niūrumą, pikto vėjo nešamą šaltą lietų, eidama gatve dažnai prisimenu kitas H. Radausko eilutes: „Aš mačiau šiandie veidą rudens,/ Liūdną veidą tarp lekiančių lapų...“. Ir kažkodėl tas ruduo man tampa mielesnis. Žinau, jis praeis, vėl bus pavasaris - ir daug daug žydėjimo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Šis rašinys skirtas konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašome skaitytojų – pasidalinkite geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?
Už pozityvumą ir pagalbą nusišypsoti kitiems skirsime prizus! Trys skaitytojai, pasidalinę geriausiais puikios nuotaikos receptais ar istorijomis, kaip jiems pavyko praskaidrinti dieną sau ar kitiems, gaus po vieną knygą - Česlovo Milošo „Abecėlė“, Radeko Sikorskio „Šventųjų pelenai“ ar Aurimo Švedo pokalbių su Petru Repšiu knygą „Piešimas buvo tarsi durys“.
Receptus ir istorijas prašome siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuotaika“ iki lapkričio 5 d.