Kaip moterys renkasi vyrus?

 (68)
Praeitame straipsnyje didesnis dėmesys buvo skirtas klaidoms, kurias daro galvas pametę vyrai. Dabar dėmesys kryps jau ir į evoliucinę psichologiją, tiksliau, į tam tikrus evoliucinės psichologijos aspektus, padėsiančius suvokti, moterų (pasąmoningus) vyrų rinkimosi principus. Manau, net nereikia sakyti, kad šis straipsnis bus gerokai sunkiau skaitomas, nes bus kur kas labiau teorinis, ir šio straipsnio teorijas identifikuoti bus sunkiau.
© Shutterstock nuotr.

Nors mes, vyrai, dažnai mėgstame moterų elgesį vadinti neracionaliu ir nelogišku, evoliuciniu požiūriu tas jų elgesys dažnai pasąmoningai būna apskaičiuotas siekiant savo išgyvenimo ir genų tęstinumo galimybių maksimizavimo. Evoliucinė psichologija ir kitos panašios teorijos padės tą „nelogišką“ logiką perprasti.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad evoliucinė psichologija ir kitos panašios krypties teorijos turi vieną labai stiprią problemą. Jose galima pamatyti labai ryškų determinizmą, t. y. realybė yra piešiama tik „juoda arba balta“, suponuojama, kad viskas yra jau nuspręsta kažkokių universalių dėsnių. Nors tiesa, kad gyvenimas nėra vien tik „juoda-balta“, tačiau siūlau nepamiršti, kad šios teorijos kalba apie tendencijas, o ne apie neginčijamas, 100 proc. veikiančias taisykles.

Bandant suvokti vienokią ar kitokią teorinę tendenciją, reikia suprasti, kad individuali patirtis gali nesutapti (dažniausiai – žiūrint paviršutiniškai) su teoriniu modeliu. Vaikinas gali pamanyti, kad ši evoliucijos psichologijos teorija yra nesąmonė, nes jam yra pavykę padaryti tai, kas, pagal jo teorijos supratimą, jam turėtų būti nepadaroma.

Mergina galėtų paminėti kokį nors vieną savo atliktą sprendimą, kurio mano aprašomoji teorija neturėtų galėti paaiškinti. Tai gali paskatinti juos prieiti išvados, kad visa ta teorija yra bevertė ir per daug atitrūkusi nuo realybės. Vis dėlto, individuali patirtis nelabai ką reiškia bendru mastu, kurio pagrindinius biologinius principus evoliucinė psichologija ir kitos panašios teorijos ir padeda suprasti.

Skirtingos abiejų lyčių dauginimosi strategijos

Laukinėje gamtoje, kur socializacijos lygis lyginant su žmonėmis yra labai mažas, žinduoliai gyvūnai turi skirtingas dauginimosi strategijas. Dažniausiai patinai stengiasi apvaisinti kiek įmanoma daugiau patelių – jiems svarbesnė kiekybė, o ne kokybė. Nors jiems seksualiai patrauklesnės patelės būtų pirmenybė, tačiau jie gali ir sumažinti tam tikrus standartus kiekybės vardan. Jie labiau linkę resursus investuoti tik į kiek įmanoma „aukštesnės prabos“ pateles. Patelės, kita vertus, į dauginimosi procesą investuoja daug daugiau (prisiima didesnę riziką ir atsakomybę), todėl jos yra labiau linkusios siekti partnerių kokybės, o ne kiekybės. Patelių interesas yra pasiekti tai, kad patinas ne vien jas apvaisintų kiek įmanoma geresniais genais, tačiau taip pat skirtų ir resursų bei suteiktų apsaugą jai ir palikuoniui, taip didinat jų šansus išgyventi.

Žmonės iš esmės taip pat yra gyvūnai. Nors mes esame socializuoti, nors mums yra įdiegtos kažkokios normos ir vertybės, tačiau, biologiškai ir evoliuciškai, mes esame paprasčiausi gyvūnai, todėl tos skirtingos dauginimosi strategijos mus pasąmoningai veikia dar ir dabar.

Priešistoriniais laikais, kai žmonėms gyventi buvo nepalyginamai sunkiau ir pavojingiau, didesnį išgyvenimo šansą ir saugumą užtikrinti galėjo fizinė galia ir bebaimiškumas. Dėl šios priežasties moterys pirmenybę skyrė tiems vyrams, kurie fiziškai būdavo stipresni, greitesni; tiems, kurie psichologiškai būdavo dominuojantys ir kurie sugebėdavo savo emocijas valdyti. Visos šios savybės anais laikais išgyvenimui buvo labai svarbios ir tikslingos. Tais laikais vyrai, kurie gebėjo sėkmingai aprūpinti moteris, ir buvo laikomi patraukliais.

Nors laikai dėl technologinės, socialinės ir kultūrinės pažangos pasikeitė, tačiau manau, kad pasąmonėje esantys vyrų pasirinkimo modeliai yra išlikę. Ir tai suprantama: tai, kas susiformavo per milijonus metų negali būti ištrinta per kelis tūkstantmečius. Tai reiškia, kad šiais laikais moteris pasąmoningai vis tiek traukia anksčiau minėtos savybės.

Šiais laikais agresija, aukšta fizinė jėga, psichologinis dominavimas ar emocijų valdymas nebėra būtinos savybės išgyvenimui, nors ir padeda (išskyrus, galbūt, agresiją). Dabar vyrai, kurie laikomi gerais aprūpintojais ir tėvais, jau dažniausiai yra ne agresyvūs ar ypatingai fiziškai pajėgūs. Dabar geriausiai ir stabiliausiai resursus generuoja vyrai, turintys kantrybės, mokantys dirbti komandoje, linkę dirbti kooperatyviai, o ne konkuruojančiai. Tačiau vyrai, kurie vis dar yra laikomi patraukliais (genų prasme) yra tie, kurie yra aukšti, fiziškai pajėgūs, psichologiškai dominuojantys. Tai reiškia, kad šiais laikais moterims jau reikia rinktis tarp vyro, turinčio gerus genus, ir vyro, galinčio tinkamai aprūpinti šeimą, nes joms abu viename vyre rasti sunku. Tą dilemą moterys sprendžia darydamos kompromisus - rinkamosios tarp trumpalaikio ir ilgalaikio poravimosi.

Trumpalaikis ir ilgalaikis poravimasis

Trumpalaikis poravimasis apima tokius santykius, kurie yra skirti paprasčiausiai fiziniam malonumui patirti pernelyg negalvojant apie pasekmes. Pasąmoningai, moterys trumpalaikiu poravimusi siekia užsitikrinti gerus genus savo potencialioms atžaloms. Tokį jų apsisprendimą paskatino toks vyras, kuris sugebėjo parodyti tas savybes, kurios pasąmoningai moterims „sako“, kad tas vyras yra gerus genus turintis, ir jos potenciali atžala iš jo galėtų juos gauti, taip padidinant tos atžalos išgyvenimo šansą. Tai moterims pasąmoningai patrauklu, ir jos į tai reaguoja permiegodamos su tokiu „Alfa“ vyru palygintinai greitai. Į trumpalaikį poravimąsi įeina tokie dalykai, kaip vienos nakties nuotykiai, įvairūs trumpalaikiai santykiai ir pnš.

Paminėtina, kad šiais laikais tie „geri genai“ yra „parodomi“ ne vien būnant aukštu ir raumeningu, bet ir rodant aukštą savo socialinį statusą, mokėjimu sukelti moteriai emocijas ir panašiai. Apie tai daugiau galima pasidomėti „Pick Up Artist“ bendruomenės tinklaraščiuose, internetiniuose forumuose ar skaitant į tai orientuotas knygas.

Ilgalaikis poravimasis apima jau ilgalaikį planavimą, ilgalaikius santykius ir/ar šeimos kūrimą. Moterys, prieš pasirinkdamos vyrus ilgalaikiam poravimuisi, vertina jų charakterį, vidines savybes, užimamas pareigas, uždirbimo galimybes ir pnš. Kitaip tariant, renkamasi yra „Beta“ vyrą. Verta paminėti, kad renkantis vyrą ilgalaikiam poravimuisi, moterų pasirinkimas yra kur kas labiau sąmoningas ir apskaičiuotas. Emocijos – „meilė“, prisirišimas ir kt. – ateina vėliau, jau gerokai po to, kuomet vyras būna įvertintas. Moterys vyrą mato kaip „Beta“ tokiu atveju, jei jį ilgai „testuoja“, nori įsitikinti jo geraširdiškumu ir tuo, kad tų „Beta“ vyrų intencijos yra naudingos moterų dauginimosi strategijai. Nereikia net sakyti, kad moterys verčia „Beta“ vyrus sekso laukti gerokai ilgiau nei „Alfa“ vyrus.

Manau, kad „Beta“ vyrai savo elgesiu moterims skatina hormonų oksitocino ir vasopresino gamybą, o tai emocijas kelia veikiau ilguoju laikotarpiu, o ir tos emocijos yra sąlyginai labiau „motiniškos“ – „broliška“ meilė, prisirišimas, rūpinimasis, komfortas ir pnš. Tuo metu „Alfa“ vyrai moterims skatina gamintis hormonus dopaminą ir fenitelaminą, kurie emocijas kelia praktiškai iškart ir tos emocijos – geismas, seksualinis potraukis, susijaudinimas – būna daug stipresnės. Deja, tačiau, mano manymu, „Beta“ vyrams moterys niekada nejaus tokių stiprių seksualinių emocijų, kurias jos jaus „Alfa“ vyrams ir kurių taip trokšta ir tie patys „Beta“ vyrai.

Moterų neištikimybė kaip būdas gauti geriausius genus

Paprastai žodis „neištikimybė“ yra suprantamas ir naudojamas tuomet, kai vienas partneris apgauna kitą ir permiega su kitu ar kita. Evoliuciškai „neištikimybė“ turi būti suprantama kiek plačiau – tai iš esmės reiškia, kad vienas partneris (dažniausiai vyras) turi auginti kito partnerio (dažniausiai moters) vaikus, nors jų tėvas nėra. Ta „neištikimybė“ gali būti paslėpta ir atvira.

Paslėpta neištikimybė – tai ta mums tradiciškai žinoma neištikimybė. Moteris būna neištikima vyrui ar vaikinui, pastoja, o vyras ar vaikinas, pats to nežinodamas, augina vaiką kaip savo (neištikimi, be abejo, gali būti ir vyrai, tačiau šis straipsnis yra skirtas būtent vyrams, o analizuojamos yra moterys, todėl vyrų neištikimybė šiuo atveju čia nėra svarbi; be to, evoliuciškai žiūrint, vyrų neištikimybė moterims ypač didelės žalos nedaro jei vyras ir toliau lieka su ja ir ją aprūpina resursais, apsauga ir kt.). Vyrui sužinojus apie visą situaciją, tačiau nusprendus moters nepalikti, neištikimybė tampa atvira.

Atvira neištikimybė - tai situacija, kuomet vyras žino, kad vaikas yra ne jo, tačiau ir toliau vykdo vyro ir aprūpintojo vaidmenį. Į tokią situaciją patenkama arba sužinojus, kad moteris neištikima, tačiau tęsiant bendrą gyvenimą kartu toliau; arba susituokiant su moterimi, turinčia vaikų. Dabar, kai vienišų mamų fenomenas tapo socialiai kur kas labiau pateisinamas ir mažiau smerktinas, šis atskyrimas yra svarbus.

Kodėl moterys būna neištikimos? Vieni sako, kad kalta moters moralė; kiti sako, kad kaltas tą moterį viliojęs vyras, treti – kad tai paties moters vyro ar vaikino kaltė, kad nesugebėjo kreipti pakankamai dėmesio į moters emocijas. Kuris variantas teisingesnis?

Viena vertus, viliotojas yra kaltas, nes siekė užimtos moters, tačiau, vertinant evoliuciškai, jis tiesiog stengėsi kiek įmanoma paskleisti savo genus (evoliucijai ir vyro prigimčiai kontracepcija įtakos nedaro), todėl jo elgesys suprantamas.

Moteris, ištekėjusi už „Beta“ vyro, pasąmoningai galėjo jausti kažkokį „kibirkšties“ trūkumą. Tas romantinės „kibirkšties“ trūkumas matomas kaip nuobodulys ir nuspėjamumas, buitiškumas ir panašiai. Tą patrauklių emocijų, tos „kibirkšties“ trūkumą kaip tik ir užpildė tas kitas, kuris, lyginant su partneriu, yra labiau „Alfa“ („Alfa“ ir „Beta“ yra reliatyvu – vyras A gali būti „Alfa“ vyru B atžvilgiu, tačiau būti „Beta“ vyru C atžvilgiu). Būtent tas „Alfa“ vyras savo elgesiu, charakteriu, manieromis sukėlė moteriai jau minėtas emocijas ir moteris, jausdama, kad tas „Alfa“ vyras tūrėtų tūrėti geresnius genus, jam atsiduoda – ar tik vienam kartui, ar užmezgant visą romaną. Nors tai nėra „moralu“, tačiau, iš evoliucinės psichologijos žiūrint, visa tai yra suprantama, logiška ir racionalu.

Tad taip išeina, kad kaltas „Beta“ vyras? Nebūtinai. Viena vertus, taip, jis nesugebėjo pakelti savo statuso iki „Alfa“ – ar tai būtų elgesio pakeitimu, ar savęs tobulinimu, ar psichologinio dominavimo išmokimu. Kita vertus, buvimas „Beta“ jam yra natūralus, o monogamija „Beta“ vyrams yra geriausias būdas pratęsti savo giminę, tad jis, vesdamas moterį, vis tiek elgėsi taip, kaip jis galėtų maksimizuoti savo genų sklaidą. Jam tiesiog, galima sakyti, „nepasisekė“.

Tai kuris vis tik yra kaltas? Atsakymą į šį klausimą suteikia moralė.

Evoliucinė psichologija ir moralė

Vystantis visuomenei ir atsiskiriant patrauklaus vyro vaidmeniui nuo gero aprūpintojo, buvo pamatyta, kad norint, jog visuomenė klestėtų naujomis sąlygomis, būtina sudaryti galimybę kuo didesniam vyrų skaičiui palikti palikuonių, kad tie vyrai turėtų dėl ko prisidėti prie visuomenės gerovės. Tam moralė ir moralinės nuostatos ir buvo sukurtos.

Moralė – tai tam tikras vertybių ir elgesio kodas, dirbtinai sukurtas visuomenės ir primestas individams tam, kad pakeistų savanaudišką individų elgesį tokiu, kuris naudą teiktų pirmiausia visuomenei. Kitaip tariant, individas egzistavo dėl visuomenės, o visuomenė – dėl savęs. Taip atsiranda pagarba šeimos institucijai, vyresniesiems, silpnesniesiems; buvo pasmerkta neištikimybė, moterų pasileidimas, o monogamija tapo oficialiai pripažinta seksualine tvarka (su išimtimis).

Kodėl aš taip tą moralę miniu? Tiesiog evoliucinė psichologija atrodo labai deterministinė, o žmonių elgesys juk lemiamas daugiau nei vien instinktų. Būtent tas skirtumas tarp realaus žmogaus elgesio ir to, kaip juos skatina elgtis instinktai, ir yra nulemtas moralės, gautos per socializaciją. Dėl to analizuojant moterų elgesio gilumines priežastis, moralės paminėjimas yra reikalingas net ir tuo atveju, jei ji ir nėra analizės objektas.

Be abejo, apibendrinant, būtina pabrėžti tai, kad individualus vyras praktiškai niekad nebus vien tik „Alfa“ ar „Beta“. Dažniausiai vyrai turi įvairių savybių, kurių bendras mišinys ir sudaro tai, kas vėliau gali būti alfa, beta, gamma, delta, omega ir kt. Žmonių santykiai yra labai sudėtingas reiškinys, kurį tiksliai paaiškinti viena ar keliomis teorijomis yra labai sunku.

Šis straipsnis daug daugiau dėmesio kreipė į evoliucinę psichologiją, kurios atžvilgiu, dėl savo polinkio į determinizmą, tikiu, nemažai daliai skaitančiųjų iškilo skepsio jausmas – „nejaugi žmonių elgesys gali būti paaiškintas laukinės gamtos taisyklėmis? Nesąmonė“. Tikėti tuo, kas parašyta, ar ne, spręskite patys. Jei tau tavo dabartinė seksualinė padėtis patinka ir jautiesi tikrai laimingu ir patenkintu, ir nenori nieko keisti, tuomet šis straipsnių ciklas ne tau.

Jei vis tik yra jaučiamas kažkoks diskomfortas dėl savo dabartinės seksualinės padėties, tuomet praeitas, dabartinis ir sekantis, kuriame bus rašoma apie tai, kas tiksliai, mano galva, yra „Alfa“ vyrai, „Beta“ vyrai, moterų testus vyrams ir kt., straipsniai kaip tik tau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo mintimis apie santykius, pasidalinti patirtimi? Nepritariate išsakytoms mintimis? O gal galite patarti vienišiems ir ieškantiems meilės? Siųskite laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“ ir atskleiskite savo požiūrį!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (7)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (14)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (137)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (76)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (344)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.