Prieš kelis mėnesius mama iš mažesnio Lietuvos miesto nusprendė persikelti į Vilnių, nes čia dukros, čia anūkai, čia gyvenimas verda. Jai 59-eri, iki pensijos – dar keli metai. Vilnius, žinoma, reikalauja didesnių išlaidų, todėl darbas yra būtinas. Nors paskutinius septyniolika metų ji dirbo vyr. finansininke, prieš tai nemažai metų dirbo prekybos srityje, bet nusprendė, kad Vilniuje tiktų bet koks „švarus ir normalus“ darbas. Darbo paieškos portalai – pilni skelbimų, tik spėk skaityti. Bet pasirodo, ne viskas taip paprasta, kai tau jau 59-eri.
Prieš maždaug 15 metų darbo skelbimuose pirmu numeriu buvo rašomas reikalavimas: „amžius iki 35 metų“.
Prisiekiu, taip buvo, kol nebuvo uždrausta dėl diskriminacijos. Tačiau darbdavių galvose, matyt, tas sakinys sukasi iki šiol. Atkreipkite dėmesį, kai įmonės kitu būdu randa pasakyti savo nuomonę, nes žada „darbą jaunatviškame kolektyve“, arba rašo, kad „gali būti paskutinių kursų studentai“ ir pan.
Atlyginimų klausimas Lietuvoje apskritai yra iš neigiamos fantastikos srities. Įsivaizduokite, ją pakviečia į pokalbį batų parduotuvė, įsikūrusi „Akropolyje“. Tinklas žinomas, valdo kelis prekės ženklus, veikia ir kituose miestuose. Reikalavimai: reprezentatyvi išvaizda, mokėjimas bendrauti, rusų kalba, anglų kalbos žinios, galimybė dirbti švenčių metu. Pasiūlo atlyginimą: 250 eurų per mėnesį ir priedas. Koks priedas? Kiek galima tikėtis uždirbti per mėnesį? Atsako, kad atlyginimas su priedu bus 320-350 eurų. Realiai tai yra oficiali minimali alga Lietuvoje. Tai ar nėra nelegalu sakyti, kad žmogus gaus 250 eurų? Priedą juk gali mokėti arba ne.
Įmonėje registruota daug darbuotojų, jai priklauso keli automobiliai. Negali sakyti, kad sunkiai verčiasi. Neįsivaizduoju, kaip žmogus turi atrodyti, ką valgyti, kad už 250 eurų (arba minimumą) su visomis savo kalbų žiniomis populiariame prekybos centre atrodytų linksmas, reprezentatyvus ir norintis bendrauti su klientais. Toks žmogus turėtų nualpti iš bado prie nepakeltos batų dėžės.
Paskambinus telefonu į vieną prekybos centrą dėl naujai atidaromos parduotuvės ir būsimų darbo vietų, buvo liepta iškart imti dokumentus ir atvažiuoti. Atvažiuoja mama sutartu laiku, tačiau darbuotojos, kvietusios į pokalbį, nėra. Kada bus? Neaišku. Ar gali kitas žmogus priimti? Ne. Ką daryti? Pildykite anketą ir galite važiuoti namo (galėjo atsiųsti CV, bet važiavo, nes kvietė). Gerai, anketa užpildyta, tačiau kelias dienas – jokio skambučio, nors parduotuvė jau turi atsidaryti gana greitai. Mama skambina teirautis, gal galima susitarti dėl kito pokalbio. Vėl kažkas mykia į ragelį, kviečia atvažiuoti, bet vėl negarantuoja, kad bus tas žmogus, todėl vis tiek reikės dar kartą prieš važiuojant paskambinti. Toks jausmas, kad mes jiems bandome parduoti kažkokią prekę, kurios jiems nereikia.
Tuomet mama siuntė savo CV į visas dažniausiai darbuotojų ieškančias įmones. Nė vieno skambučio. Net į salės darbuotojo (konsultanto) poziciją. Tiesa, į kai kurias įmones liepiau CV nusiųsti pakartotinai, nes gal laiškas neatėjo, gal nuėjo į pašto dėžutės „spam‘ą“, gal netyčia personalo vadovas ištrynė jos laišką. Bandžiau kažkaip ją guosti ir rasti paaiškinimą. Negalėjau patikėti, kad dar sveika, gerai atrodanti, gerą darbo patirtį turinti mama negali Vilniuje rasti darbo.
Nusprendėme, kad tuomet geriausia būtų įsidarbinti aukle. Vilniuje šis klausimas dar labai aktualus.
Kitose šalyse taip malonu matyti vyresnius žmones dirbančius ir oriai gyvenančius. Pas mus senatvė asocijuojasi su skurdu. Jei turite darbą, paskutinius metus iki pensijos laikykitės į jį įsikibę dantimis ir nagais, nors gausite tik minimumą. Reikia pratintis prie dar labiau apgailėtos pensijos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – ar Jums sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Ką patartumėte ieškantiems darbo? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.