Kodėl iki 2010-ųjų? Neabejotinai dėl to, kad šiais metais iš gyvenimo pasitraukė man labai brangus žmogus – močiutė. Kol Ji buvo su mumis, Šv. Kalėdos mūsų šeimai būdavo pati jaukiausia šventė. Mano močiutė buvo jaunatviška, suprasdavo ir jaunų žmonių pokštus, todėl su ja šios šventės būdavo ne tik jaukios, bet ir linksmos.
2010 metais Kalėdos be močiutės net nebeatrodė panašios į Kalėdas. Stipriai pajautėmė, kad ir namuose jau nebėra taip jauku, kaip buvo anksčiau.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad per Kalėdas mes įpratome būti visi kartu uždarame šeimos rate ir, kai mus paliko vos vienas iš mūsų, Kalėdos tapo visiškai ne tokios kaip buvusios. Atsirasdavo nejaukių tylos akimirkų, ne laimės, o liūdesio ašarų. Dabar aš jau suprantu, kad sulyg kiekvienu iš mūsų šeimos pasitraukusiu žmogumi jos darysis vis tik liūdnesnės ir liūdnesnės.
Tačiau, ką aš mąstau dabar? Kad ir kokia ši netektis mums buvo skaudi, ji mus pamokė, kad reikia mokėti parodyti džiaugsmą savo artimu, kol jis dar yra šalia. Nepamirškime, kad žmonės mus gali palikti netikėčiausiu metu. Tuomet viskas kas mums beliks, tai tik viltis, kad mūsų maldose kalbamus atsiprašymus išgirs tie, kurių jau nebėra šalia.
Taip skaudžiai tik nuo praeitų metų iš tikrųjų, o ne teoriškai supratau, kad per šias šventes svarbiausia būti apsuptam tavo širdžiai mieliausių žmonių, o ne vien džiaugtis skanėstais ir dovanomis.
Linksmų švenčių Jums ir Jūsų mylimiems artimiesiems, branginkite vieni kitus, kol dar galite!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!