Jo žodžiuose yra tiesos. JAV turėjo daug daugiau laisvės nei izoliuota ir nuolat nepritekliaus kamuojama Tarybų Sąjunga. Žmonės norėjo ne planinės ekonomikos, ribotos pasirinkimų laisvės, nuolatinių eilių (būtent laiko gaišimo), o kažkokių naujovių, permainų vėjų. Katalizatoriais ir tapo džinsai bei rokas. Tarkim į „Rolling Stones“ koncertą Varšuvoje neužteko bilietų, o žmonės bandė patekti visais įmanomais būdais. Džinsai čia atlieka simbolinę reikšmę: būtent tuo, kuo galėjo džiaugtis beveik visas pasaulis (vienas iš teigiamų globalizmo bruožų), negalėjo džiaugtis tam tikrame „burbule“ esantys Tarybų Sąjungos piliečiai.
Internetas - revoliucijoms sukelti
Arabų revoliucija - ne išimtis. 2011 m. kilęs konfliktas dar kartą įrodė, kad daug sunkiau išlaikyti valdžią, kai žmonės yra ribojami. Tiek Egipte, tiek Tunise, tiek Libijoje gyvena ypač daug jaunų žmonių (visose šalyse piliečių iki 25 metų amžiaus skaičius sudaro 40 ar daugiau proc.). Nauja karta, kurie gimė jau post-industrinėje civilizacijoje, negali susitaikyti su laisvės pažeidimais ir nori integruotis į likusį pasaulį.
Šioms revoliucijoms labai dielę įtaką padarė internetas. Per tinklapius „Twitter“ bei „Youtube“ buvo platinami pranešimai, trumpi filmukai, žinutės apie padėtį šalyse. Internetas apeina valdžios kanalus, kurie filtruoja ir „grynina“ gautą informaciją, pateikdama ją taip, kad tai būtų naudinga tos šalies valdžiai. Beje, internetas yra geriausias ginklas prieš propagandą.
Šiuo metu Kinijoje yra blokuojami tokie tinklapiai kaip „Google“, „Youtube“ bei „Facebook“ tam kad būtų išvengta įvairaus plauko sukilimų. Galimas dalykas, kad atsiras naujas informacijos perdavimo metodas. Vienas iš jų - 5G internetas, kuris ateityje bus prieinamas net atokiausiame kalnų slėnyje ar giliausiose įdubose. Skirtingai nei tradicinis internetas, 5G internetas skleidžia signalą per palydovą, tokiu būdu dar labiau padarant internetą globaliu ir prieinamu visiems. Tai galima įvardinti kaip post-industrinės civilizacijos tobulėjimą.
Dabar jau tapo įprasta manyti, kad užsisakius prekę internete, ji bus sandėlyje (ir pristatyta per be galo trumpa laiką). Taip buvo ne visada. Devintajame dešimtmetyje japonai pradėjo naują prekių atvežimo taktiką: užuot taupius transportui ir užsisakinėjant po kelias stambias siuntas kelis kartus per metus, jie pradėjo užsakinėti iš tiekėjų daug dažniau, bet mažesniais kiekiais. Pinigai skirti logistikai greitai atsipirko, kai klientai pradėjo rinktis tai, kas kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau buvo galima gauti „čia ir dabar“. Dabar taip dirba beveik visos įmonės. Tuščiais pažadais apie ilgus terminus nieko neįtikinsi.
Įmonės, kurios nenori susitaikyti su tokiais pasikeitimais, pasmerktos žlugti. XIX a. buvo išrastas telegrafas. Tuo metu tai buvo nepakeičiamas prietaisas bendravimui. Po kelių dešimtmečių buvo išrastas telefonas, kuris buvo daug tobulesnis: nereikėjo mokėti jokio specialaus kodo, kalbant buvo galima išgirsti nuotaiką bei toną, bendravimas buvo „gyvas“. Vis dėlto telegrafų kompaniją „AT&T“ taip lengvai pasiduoti nenorėjo. Ji papirkinėdavo vietos politikus bei verslininkus, kad jie diegtų telegrafus vietoje telefonų, tačiau taip ilgai tęstis negalėjo. Telefonų pranašumas - neginčijamas. „AT&T“ liko viena išeitis: keisti veiklos kryptį arba skelbti bankrotą.
Tuo metu „Apple“, kuris nusileidžia specifikacijomis kitiems telefonams, sėkmingai išreklamavo savo gaminį ir dabar valdo per 16 proc. mobiliųjų telefonų rinkos. Reklama buvo nukreipta daugiausiai į jaunimą bei internetą. Svarbiausia post-industrinės valdžios taisyklė: „jei nori išlikti, turi būti lankstus“. XXI a. mes sugeriame daug informacijos, vaizdo, garso. „Apple“ reklamai išleido be galo daug pinigų, buvo peršama mintis, kad kokio nors „Apple“ produkto turėjimas suteikia pranašumą prieš kitus asmenis, kurie neturi įsigiję šios kompanijos produktų. Tuo metu idėjinis lyderis Steve Jobs tapo kultine ikona. Jo autobiografija per kelis mėnesius buvo išversta į kelias dešimtis kalbų ir dažnu atveju - tiesiog iššluota iš parduotuvių lentynų.
Trumpai tariant, mes išgyvename erą, niekuo nepanašią į ankščiau buvusias. Ateityje mes susidursime su milžinišku demografiniu šuoliu, krūva naujų išradimų ir atradimų (tarp jų - kosmoso turizmas, kibernetiniai karai, genų terapija, pažangus dirbtinis intelektas ir taip toliau). Pasikeis hierarchija.
Viduramžiais bei industrinės revoliucijos laikais žmonės esantys korporacijos ar šalies viršunėlėse žinojo, ką ir kaip daro žmonės esantys hierarchijos apačioje. Dabar didelės įmonės yra padalintos į mažesnius skyrius, todėl informacija keičiasi daug lengviau ir laisviau (tarkim, didelės korporacijos generaliniam vadovui nebereikia bendrauti su žemesnio rango darbuotojais). Skiriami įvairiausi vadybininkai, konsultantai, labai daug poskyrių, kurie yra pakankamai nepriklausomi kad stabiliai ir greitai veiktų.
Post-industrinė civilizacija - multikultūrinė civilizacija
Globalizmas bus neatsiejamas nuo naujosios civilizacijos eros. Dabar kaip niekad lengva nusipirkti bilietą į bet kurį pasaulio kraštą (pigių oro linijų bendrovės kaip „Ryanair“ dažnai siūlo pigias akcijas, kurių metu bilietą į Europos oro uostus galima nusipirkti vos už kelis eurus, o tam užtenka turėti „Visa“ ar „MasterCard“ kredito kortelę).
Post-industrinė civilizacija tai pat atneš daug pasirinkimų individo gyvenime, pradedant per didele prekių įvairove, baigiant milžinišku partijų skaičiumi balsuojant per rinkimus. Atsiras nauji judėjimai (jau dabar atgimsta eko-fašistų judėjimai, kurie nori sugrąžinti žmogų į agrarinę visuomenę). Alvinas Toffleris prognozavo, kad pasikeis ir santykiai. Dabar tampa populiarios įvairiausių rūšių poligaminės santuokos, kelios šeimos gyvenančios po vienu stogu ir t.t.
Straipsnis parašytas remiantis knyga A.Toffler „Valdžių kaita“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!