Kaip keitėsi visuomenė?

Skirtingai nuo industrinės civilizacijos, čia dominuoja protas, o ne jėga. Tam, kad milžiniškos korporacijos išliktų, jos turi dalintis į mažesnius padalinius bei daug greičiau reaguoti į pasikeitimus rinkoje. Nauji išradimai, pavyzdžiui, mikro-procesoriai, internetas, galingi kompiuteriai, stipriai prisidėjo prie naujų pokyčių. Įsivyravo globalizacija. Atstumai tarp šalių sumažėjo, pagreitėjo beveik visų gyvenimo sričių tempas. Žmonių poreikiai pasikeitė. Ankšciau viskas buvo orientuota į masinę gamybą, dabar žmonės nori, kad produktas atsirastų „čia ir dabar“.

Terminą išpopuliarinio garsus sociologas Danielius Belas, kuris savo knygoje „The Coming of Post-Industrial Society“ išpranašavo industrinės eros mirtį. Vis dėlto, tris metus prieš šį veikalą kitas amerikečių sociologas Alvinas Toffleris (Alvin Toffler) parašė knyga „Ateities Sukrėtimas“ (Future Shock), kur išpranašavo daugelį naujosios eros pasikeitimų.

Pagal jį, žmonės išgyvens naujovių šoką. Per ypač trumpą laiką pasikeis labai daug reiškinių. Atsiras didelis informacijos srautas ir žmogui taps be galo sunku atsirinkti reikalingą informaciją. Atsiras daug pasirinkimų ir tai pradės klaidinti ir šokiruoti žmones. Būtent tai ir yra „Ateities sukrėtimas“.

Be jau minėtos knygos, rašytojas A. Toffleris parašė dar dvi knygas, apžvelgiančias moderniosios civilizacijos raidą. Sekanti trilogijos dalis - tai „Trečioji Banga“ (The Third Wave). Čia sociologas išskiria 3 civilizacijos raidos etapus. Pirmasis etapas (t.y „Pirmoji Banga“) - tai neolitinė civilizacija, kuri sekė po to, kai žmonės išmoko gaminti įrankius bei auginti įvairius augalus, pasėlius.

Tokie pasikeitimai įvyko apie 12 000 metus prieš m. e. Tiesa, jie atsirado ne tik ūkyje. Žmonės išmoko gaminti ne tik įrankius, bet ir ginklus, o ginklai - neatsiejamas valdžios rodiklis. Būtent čia prasideda pirmieji valdžios padalijimai. (galbūt, kad būtų lengviau suprasti, apie ką eina kalba, reikėtų prisiminti garsųjį žmogbeždžionių epizodą iš Stenlio Kubriko „Kosminės Odisėjos: 2001“).

Po šio etapo seka „Antroji Banga“, kurioje vyrauja didelės korporacijos, fabrikai, milžiniški ūkiai, kuriose karaliauja šių „imperijų“ prezidentai. Ši „banga“ pradeda formuotis kartu su industrine revoliucija. Valdžia dabar - rankose tų žmonių, kurie yra aukščiausiose postuose, kurie kontroliuoja tas „ekonominės imperijas“. Viskas paremta masine gamyba, pagrindinis darbo principas : „kiekybė aukščiau kokybės“. Šeima suprantama kaip dviejų skirtingų lyčių žmonių santuoka su vienu ar daugiau vaikų. Viską, pradedant ekonomika ir baigiant kultūra, bandoma sugrūsti į standartizuotus rėmus.

Trečiasis raidos („Trečioji Banga“) etapas kai kurių sociologų (tuo tarpu ir pačio Alvino Tofflerio) manymu vis dar formuojasi. Kaip šio etapo pradžia galime pavadinti XX a. 7 dešimtmetį. Atsirado kompiuteriai, užgimė interneto užuomazgos. Kokybė pagaliau pradėjo imti viršų. Žmonės jau nebenorėjo būti vienodais, jie norėjo pasirinkimų ir, kas svarbiausia, greičio. Tai jie gavo su kaupu.

Kaip minėjau, įsivyravo „Ateities šokas“. Žmonės gavo tiek daug pasirinkimų, kad nežinojo kaip pasivyti technologijų spartą. Didelės kompanijos pradėjo žlugti, jungtis, keistis, prisitaikyti prie poreikių. Atsirado tam tikras barjeras tarp tų, kurie spėjo kartu su technologijomis, ir tais kurie liko prie konservatyvių ir pasenusių metodų. Įsivyravo globalizmas, atstumai sumažėjo, kultūriniai skirtumai tapo ne tokie svarbus, žmonija lyg susijungė į vienas bendra organizmą.

Išaugo žinių svarba

Post-industrinėje civilizacijoje valdžia įgauna visai kitokią forma nei keliais amžiais anksčiau. Anksčiau valdžią buvo galima gauti pasitelkiant jėgą, pinigus arba žinias. Feodaliniais laikais karaliai ar kunigaikščiai jėga užkariaudavo naujas teritorijas, priverstinai naudodami smurtą prieš kitus žmonės. Tas pats buvo ir vėlesnių karinių perversmų metu. Jėga nereiškia karinės galios.

Ekonomikoje jėga galima išreikšti darbo žmonių skaičiumi, mašinų skaičiumi ir t.t. Identiška situacija su pinigais. Viską, ką galima užkariauti, galima ir nusipirkti. Žemes, karines jėgas, fabrikus, įtaką ir kas svarbiausia - valdžią. Tačiau, šiuos du dalykus sieja vienas bendras dalykas: jėga gali būti naudojama vienu metu vienoje vietoje.

Kariuomenė kovojanti viename fronte negali tuo pačiu metu kariauti kitame, mašinos negali veikti dvigubai našesniu pajėgumu, o pinigai galų gale baigiasi. Būtent dėl to naujojoje civilizacijos eroje išauga žinių svarba. Kad ir kaip daug mašinų, žmonių ir kapitalo turėtų verslo magnatai, jei jie neturės žinių, kaip efektyviai disponuoti savo turtų, tai jie greičiausiai žlugs arba bus sudoroti sumanesnių konkurentų.

XX a. buvo populiarus įvairiausiu prekių katalogai, kuriose žmonės galėjo paštu užsisakyti norimas prekės ir per kelias savaitės gauti jas į namus. XXI amžiuje daug tokių įmonių bankrutavo arba pakeitė veiklos metodą. Kas pasikeitė pasaulyje, kad tokios firmos pradėjo žlugti? Internetas.

Žmonių poreikis greičiui buvo patenkintas sukuriant internetines parduotuves ir elektroninę pinigų sistemą. Šiuo pavyzdžiu norėjau pasakyti, kaip žinių pagalba tausojamas žmonių laikas. Žinios - tai taip pat unikalios idėjos bei būdai, kaip efektyviai jas įgyvendinti ar patobulinti. Maža smulkmena kaip katalogo perkėlimas į skaitmeninę ir viešą erdvę sutaupo įmonei be galo daug pinigų, kuriuos ji skirtų platinimui. Be to, tai sutaupo potencialių klientų laiką.

Atėjus globalizacijai pasikeitė ir pats tam tikro daikto gimimo procesas. Anksčiau dideli fabrikai buvo sujungti į viena rajoną, kuriame konvejeriniu būdų buvo gaminami produktai. Dabar viskas yra kiek kitaip. Didžiausia Europos lėktuvų gamintoja “Airbus SAS” yra tarptautinė įmonė. Kaip tai suprasti? Skirtingos lėktuvo detalės yra gaminamos skirtingose šalyse, tarkim Prancūzija specializuojasi lėktuvų sparnų gamyboje, tuo tarpų Vokietija tiekia variklius, Italija gamina gumą,  skirtą nusileidimo ratams ir taip toliau.

Taip kiekviena šalis daro tai, ką geriausiai išmano ir taip galima pasiekti greičiausių bei geriausių rezultatų. Tai įvyksta ne be Europos Sąjungos pagalbos. Suprantama, kad vienos Vokietijos biudžetas bus per mažas gaminti daug lėktuvų, tačiau sujungus jas su kitų didžiujų šalių biudžetais ir protingai jį paskirščius, viskas atrodo daug paprasčiau.

Skaitmenizavimas turi ir savų minusų. Galbūt ne tolimoje ateityje išnyks tokia pinigų forma, kurią matome šiandien. Popieriniai pinigai bei monetos dings iš apyvartos, o jų vietą užims super-simboliniai pinigai. Tai – pinigai, kurių apčiuopti neįmanoma, bet kuriais galite atsiskaityti. Tai tiesiog skaičiukai kompiuterio ekrane, signalai, einantys laidais, simboliai su dolerio ar euro ženklų.

Kreditinės kortelės - tai viena iš „skaitmeninių pinigų“ laikymo formų. Tuo metu, kai buvo parašyta „Valdžių Kaita“, šios knygos autorius dar tik abstrakčiai kalbėjo apie šią mokėjimo formą. Dabar jos naudojamos visame pasaulyje daugiau nei 150 šalių. Atsiskaitinėti už paslaugas, prekės, išimti kitos šalies valiutą užima vos kelias sekundės, tačiau ką iškeisdami į greitį mes prarandame? Privatumą. Dažnas dirbantis žmogus turi atsidaręs sąskaitą banke, o kartu su ja - išsiėmęs kreditinė kortelę. Atsiskaitant kortele bankas žino, kur ir kada jūs buvote, už ką ir kiek pirkote, kokia jūsų finansinė padėtis.

Tokia informacija gali būti naudinga prekybos centrams. Nors, atrodo, mažai tikėtina, tačiau dažnai vyksta informacijos pardavimas. Bankai atskleidžia apie savo klientų įpročius parduotuvės ar paslaugas teikiančioms įmonėms. Tokiu būdų parduotuvės gali skelbti akcijas ir išpardavimus ir taip pritraukti savo tikslinę auditoriją. Tiesą sakant, paskutiniu metu be galo populiarios tapo nuolaidų kortelės.

Tokiu būdu nereikia net jokių informacijos pirkimų. Pirkėjas pats savo noru mainais už vos apčiuopiamą nuolaidą parduoda informaciją apie save ir savo pirkinius. Alvinas Toffleris tikriausiai nė negalvojo, kad žmonės savo privatų gyvenimą atskleis ne tik didelėms korporacijoms, bet ir visam pasauliui.

Apie 2004 m. atsirado pirmieji socialiniai tinklai: būtent jie ir sukelia didžiausią grėsmę privatumui. Žmonės savo valia atskleidžia informaciją, darbovietes, ryšius su šeima, savo hobius, net laisvalaikio praleidimo vietas (neseniai pasirodžiusi programa „FourSquare“ leidžia išmaniojo telefono pagalba „žymėtis“ esamą buvimo vietą).

Straipsnis parašytas remiantis knyga A.Toffler „Valdžių kaita“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!