Kaip Kaune Panemunės tiltą gelbėjo

 (8)
Viename iš internetinių dienraščių gruodžio 11 d. pasirodė trumpas informacinis pranešimas apie tai kaip Kauno socialdemokratai parūpino lėšų Panemunės tilto rekonstrukcijai. Pagal straipsnio turinį, apimtį ir tai, kad niekas nepasirašė po tokiu turiniu, galima spręsti, kad tai partinė propaganda visu savo absurdiškumu. Klausite, kodėl taip teigiu? Gal jie iš tikrųjų pasiekė gerų rezultatų?
Laikas keisti požiūrį

Mano manymu, tai yra tikrų tikriausia propaganda, o ši informacijos rūšis negali būti vertinama nei gerai ar rimtai. Visų pirma, straipsnyje matomas aiškus hierarchiškumas – pirmi minimi tie socialdemokratų veikėjų vardai, kuriuos svarbiausia paminėti – Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė, vėliau seka Kauno vicemeras Vasilijus Popovas, po jo – Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Steponas Vaičikauskas ir Jonas Jučas.

Galiausiai išlenda ir garsusis Kauno vandenų veikėjas, socialdemokratų frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnas Valys Venslovas. Atrodo, nieko tokio, išvardinti visi dirbantys žmonės, bet čia pat reikia pastebėti, kad Jonas Jučas savivaldybėje dirba vos porą dienų ar gal dar net mažiau, tai jo indėlis į Panemunės tiltą tikrai, manau, yra kone nulinis. Bet gal jis niekuo ir neišsiskiria iš kitų pagal rezultatus? Vis tik nenuvertinant naujojo pavaduotojo, galiu pasakyti, kad tikiu, jog ateityje jis nuveiks daugiau nei visi kiti čia išvardinti asmenys kartu sudėjus.

Kitas aspektas – socialdemokratų parūpintos lėšos: tokiomis jie vadina padidintą miesto skolos limitą. Kauno miesto skolinimosi limito padidinimas yra sveikintinas žingsnis, miestui to tikrai reikėjo. Tai suprasdami, pasiūlymą palaikė visi Kaune rinkti Seimo nariai bei dauguma jų kolegų, partiškumas čia turėjo mažai įtakos. Kodėl Birutė ir Orinta viską tarsi apsiima sau?

Nenuvertinant jų balsų svarbumo, galima tik pasakyti, kad atrodo, jog jos nori pasigirti vos tik radę progą, kadangi socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija ypatingai „spaudžia“ Kauną, todėl daug progų prabilti ir pasididžiuoti savo darbais, mano galva, nėra. Manau, šios pagyros yra gana tuščios, kaip ir tie straipsnyje nurodyti skaičiai. Miestas yra įsipareigojęs skirti 30 proc. tilto rekonstrukcijos vertės, o Vyriausybė – 70 proc. Todėl jei miestas ir pasidengs savo dalį iš skolintų lėšų, Vyriausybė vis tiek numato tik 5mln. Lt. metams tilto rekonstrukcijai. Tai nepaspartins tilto statybų.

Ar Kauno socialdemokratai tikrai tikisi taip išsisukti, rodydami neva jiems rūpi Panemunės tiltas? Juk jų tikslas turi būti gauti finansavimą iš Vyriausybės, keisti premjero Algirdo Butkevičiaus ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus požiūrį, kurį puikiai atspindi vienas komentaras rastas socialiniame tinkle: „susisiekimo ministras sugeba Panemunės tiltą pavadinti tiltu į sodus, ir tai yra jo žodžiai. Žinoma, ministrui daug lengviau skirti pinigų Jonavos miesto vieno iš tiltų renovacijai, nors tiltas dar toli gražu nebuvo panašus į Panemunės, dar net nebuvo pasigirdę susirūpinusių nuomonių iš gyventojų ir ekspertų, bet ten meru yra R.Sinkevičiaus sūnus. Jei šeima prioritetas ir valstybiniuose reikaluose, tai kas apgins viešąjį interesą? Druskininkai, Birštonas, Neringa - maži kurortiniai miesteliai gauna papildomus milijonus iš perskirstytų lėšų - koks pagrindas? Nesunku atspėti - šių miestelių merai yra socdemai“.

Kauniečiai mato ir stebi situaciją ir jokie migloti paaiškinimai, kodėl Kaunui nereikia skirti pinigų esą dėl pačio Kauno kaltės, tikrai nepaslėps ignoruojančios Kauną socialdemokratų politikos ir neužgoš kauniečių interesų. Tad mielosios, Birute ir Orinta, baikite tas akcijas ir pradėkite daryti tai, ko reikia Kaunui!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (46)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (527)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (486)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (64)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.