Kaip aš mečiau rūkyti

 (139)
Rūkymas - priklausomybė, rūkymas - liga. Tai turbūt viena didžiausių žmonijos problemų, sukelianti daug ligų, priverčianti jaustis silpnesniu - sunkiau kvėpuoti, mažėja plaučių tūris, atsiranda vėžys. Tuo ir norėjau pasidalinti su skaitytojais.
© Shutterstock nuotr.

Esu Justinas, man greitai dvidešimt vieneri. Rūkymas buvo mano hobis, pradėjau rūkyti nuo mokyklos laikų, kai buvau kokioje 8 klasėje. Tuo metu man tai atrodė „kieta“. Kai į lauką išeidavo vyresni, aš irgi su jais parūkyti kartu - kas gali būti geriau? Nuo to viskas ir prasidėjo...

Iš pradžių rūkiau nedažnai, po vieną, dvi cigaretes per dieną, tėvai nežinojo. Taip laikas bėgo, bėgo, nuo manęs „užsikrėtė“ visas mano kiemas, tai yra, apie devynis žmones, kurie iki dabar rūko ir galvoja, kad čia viskas labai normalu. Gyvenu bendrabutyje, čia 95 proc. žmonių rūko, beveik visi mano draugai rūko ir tai yra visiškai normalu, nes pasaulyje juk tiek daug rūkančių.

Kartą kalbėjau su savo grupioke, ji mėnesį buvo metusi rūkyti. Pamenu, jos paklausiau - „Diana, kaip mesti man rūkyti, gi visi barake rūko, aplinkui manęs visi rūko, aš nesugebėsiu“. Jos atsakymą dar iki dabar prisimenu - „draugai, barakas, aplinkui tave supantys tau yra ne rodiklis, ne pavyzdys“.

Gražią dieną atvykęs į Vilnių baigiau savo paskutinę cigaretę ir pradėjau galvoti - gal reiktų nors kartą pabandyti, gal man pavyks? Juk ateityje turėsiu vaikų, juos auginsiu, nenorėčiau, kad jie užuostų savo smirdantį tėvą, kuris nuolat eina į lauką ir rūko. Tada aš tik pabandžiau sau pasakyti: „Justai, mes nemetam rūkyti, o tiesiog patikrinam, ar ilgai tempsi“.

Nuo tos dienos tempiu iki šiandien, sunkiausia buvo pradžioje, kai nuvyksti į vakarėlį, pradedi gerti su kolegomis ir jie visi eina parūkyti, o tu tiesiog sėdi ir žiūri į juos. Tačiau laikui bėgant tas jausmas dingo. Tai pat galiu paneigti tokį posakį: „jeigu meti rūkyti, būtinai reikia turėti ką nors burnoje“. Tikrai ne. Čia priklauso nuo tavęs paties, nuo tavo organizmo, kaip pats norėsi, taip ir bus.

Negalvojau, kad per ketverius metus tai yra įmanoma, tačiau pasaulyje nėra nieko neįmanomo, tiesiog reikia siekti to, ko labai trokšti. Sėkmės!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (127)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...