Kaip aš mečiau rūkyti

 (139)
Rūkymas - priklausomybė, rūkymas - liga. Tai turbūt viena didžiausių žmonijos problemų, sukelianti daug ligų, priverčianti jaustis silpnesniu - sunkiau kvėpuoti, mažėja plaučių tūris, atsiranda vėžys. Tuo ir norėjau pasidalinti su skaitytojais.
© Shutterstock nuotr.

Esu Justinas, man greitai dvidešimt vieneri. Rūkymas buvo mano hobis, pradėjau rūkyti nuo mokyklos laikų, kai buvau kokioje 8 klasėje. Tuo metu man tai atrodė „kieta“. Kai į lauką išeidavo vyresni, aš irgi su jais parūkyti kartu - kas gali būti geriau? Nuo to viskas ir prasidėjo...

Iš pradžių rūkiau nedažnai, po vieną, dvi cigaretes per dieną, tėvai nežinojo. Taip laikas bėgo, bėgo, nuo manęs „užsikrėtė“ visas mano kiemas, tai yra, apie devynis žmones, kurie iki dabar rūko ir galvoja, kad čia viskas labai normalu. Gyvenu bendrabutyje, čia 95 proc. žmonių rūko, beveik visi mano draugai rūko ir tai yra visiškai normalu, nes pasaulyje juk tiek daug rūkančių.

Kartą kalbėjau su savo grupioke, ji mėnesį buvo metusi rūkyti. Pamenu, jos paklausiau - „Diana, kaip mesti man rūkyti, gi visi barake rūko, aplinkui manęs visi rūko, aš nesugebėsiu“. Jos atsakymą dar iki dabar prisimenu - „draugai, barakas, aplinkui tave supantys tau yra ne rodiklis, ne pavyzdys“.

Gražią dieną atvykęs į Vilnių baigiau savo paskutinę cigaretę ir pradėjau galvoti - gal reiktų nors kartą pabandyti, gal man pavyks? Juk ateityje turėsiu vaikų, juos auginsiu, nenorėčiau, kad jie užuostų savo smirdantį tėvą, kuris nuolat eina į lauką ir rūko. Tada aš tik pabandžiau sau pasakyti: „Justai, mes nemetam rūkyti, o tiesiog patikrinam, ar ilgai tempsi“.

Nuo tos dienos tempiu iki šiandien, sunkiausia buvo pradžioje, kai nuvyksti į vakarėlį, pradedi gerti su kolegomis ir jie visi eina parūkyti, o tu tiesiog sėdi ir žiūri į juos. Tačiau laikui bėgant tas jausmas dingo. Tai pat galiu paneigti tokį posakį: „jeigu meti rūkyti, būtinai reikia turėti ką nors burnoje“. Tikrai ne. Čia priklauso nuo tavęs paties, nuo tavo organizmo, kaip pats norėsi, taip ir bus.

Negalvojau, kad per ketverius metus tai yra įmanoma, tačiau pasaulyje nėra nieko neįmanomo, tiesiog reikia siekti to, ko labai trokšti. Sėkmės!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (14)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.