„Kaifuojančios“ bedarbės dienoraštis: frazė moteriškumo kursuose pakeitė savaitę (V)

 (12)
Pagalvojau šįryt, kad laikas iš pavadinimo išmesti žodžius „perfekcionistė“ ir „darboholikė“. Nes nei vienas, nei kitas neatitinka dabartinės mano būsenos. Tiek dvasinės, tiek fizinės. Darboholike būti nebegaliu dėl dviejų priežasčių: nedirbu ir nebegaliu ja būti, nes neturiu sveikatos. Galvojau, kad man dabar tiktų būti laiškininke – eiti didelius atstumus gryname ore, sveikinti žmones su rytu, bet... Tinsta kojos.
© DELFI / Andrius Ufartas

Vakarais abiejų kojų čiurnos išpampsta, jau ruošdama vakarienę stoviu tai ant vienos, tai ant kitos kojos. Tad apie laiškininkės darbą dar teks tik pasvajoti. O perfekcioniste nusprendžiau tiesiog nebebūti. Prisiminiau, kaip vaikystėje per atostogas nesivalydavau dantų. Per visas atostogas! Kaip su pižama pravaikščiodavau tarp lovos ir šaldytuvo, ir pražiūrėdavau juodai baltus kapitonus tenkešus, robinus hudus ir jeralašus iki tol, kol pradėdavo kaukti įkyri lentelė. Toks būdavo kaifas būti netobulai... Cha, ir šitų blykstelėjusių prisiminimų užteko, kad mano protelis ėmė ir apsivertė.

Niekam tavęs tobulos nereikia. Tik nervini visus kaip gyvas priekaištas, o pati sau dedi vieną po kitos nuostabumo kaukes. Puiki darbuotoja, ideali žmona, kantri mama, rūpestinga dukra, visada linksma pokštininkė ir bičiulė. Pavargau ir nebenoriu. Taip gera praleisti valandą vonioje tik dėl savęs, niekur neskubant, nelekiant, nekeliant tikslų nuversti ar supilti kalnus.

Savaitgalį buvau moteriškumo mokymuose. „Surezonavo“ dvi frazės.

1. Visos mes per gyvenimą einame, ramstydamosis dviem ramentais – idealizacijos ir nusivylimo. „Bingo, – sušukau, – Čia apie mane“. Juk kažkuriame etape visada užsidėdavau rožinius akinius darbe, kuriuos galų gale kažkas aptėkšdavo purvu ar pati, nematydama tiktosios padėties, įlipdavau į šūdą. Nebijokim šito žodžio. Jis – pati tikriausia lietuviška realija. Kaip meilė ir dalia. Žinoma, kitos moterys savo ramentus pamatė kitose srityse – santykiuose su vyrais, vaikais. Pasijutau baisiai nemoteriška. Na, bet todėl čia ir atėjau. Kad išmokčiau, ko gi tas Kūrėjas iš moters nori.

2. Čia prasideda antra frazė. Jis, pasirodo, vyrą sukūrė, kad dirbtų, o moterį – kad tarnautų. Šeimai ir pasauliui. Kažkas pilve apsivertė iš džiugesio. Ir teatleidžia Kovo 8-osios proga man visos pasaulio feministės (ja, beje, ilgai buvau pati, įrodinėdama sau ir pasauliui, kad viską galiu pati), man taip PATIKO šis sakinys, kad visas šios savaitės veiklos planas pradėjo dalintis į dvi gražias dalis: šeima ir pasaulis. Po šeima slepiasi ir meilė sau, nes laiminga mamytė – laimingas tėvelis; sveika ir rami mamytė – sveiki ir ramūs tėvai. O po pasauliu slepiasi savanorystė. Žmogiška, paprasta, be lozungų, reklamų ir afišų.

Ei, visi Lietuvos bedarbiai! Pakilkite nuo telikų, išeikite iš maksimų! Aplink tiek daug nelaimingesnių už mus: vaikų, senelių, neįgaliųjų, šuniukų ir katinėlių. Mes TIK bedarbiai, bet juk turime kojas, rankas ir ŠIRDĮ. Jiems mūsų reikia daug labiau nei darbdaviams. Na va, ir neapsiėjau be lozungų, reklamų ir afišų. Ką padarysi – profesinė liga. Juk tiek metų buvau pardavėja ir „marketingistė“. Ir pabaigai: kaip šiandien be tulpių??? Jei šiandien apie jas vienaip ar kitaip nekalbi, esi „ne prie chebros“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pirmąją „Bedarbės dienoraščio“ dalį galite perskaityti čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (337)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (102)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.