Kai myli per mažai: vieną dieną jis tiesiog nustojo stengtis dėl draugystės

 (28)
Kaip gera atrasti žmogų su kuriuo yra gera... Mano istorija yra labai trumpa. Susipažinome internete. Buvo labai įdomu, nes susirašinėjant atradome labai daug panašumų, bendrų pomėgių ir pan. Po poros savaičių susitarėm susitikti, laukiau to labai nekantriai.
Nelaiminga meilė
© Shutterstock nuotr.

Ir štai, pagaliau, atėjo ta diena. Susitikom, nieko, toks simpatiškas vyrukas, gal šiek tiek per daug plaukų želė, bet į tai galima nekreipti dėmesio, juk tikriausiai ir pats jaudinosi prieš pirmą mūsų susitikimą. Labai sunku apibūdinti tą mūsų pirmą pasimatymą... Labai jau ilgas.

Laikau save mandagia, tad viską išklausiau, ir vos įpusėjus susitikimui, tik ir mąsčiau, kaip čia greičiau namo grįžti. Galop jis baigėsi, jau važiuodama namo žinojau, kad nenoriu su šiuo žmogumi bendrauti, nieko nebus. Tad grįžus namo ir uždarius buto duris, maniau, kad viskas aišku, pagaliau grįžau. Galėjo čia ta istorija ir baigtis, bet būtų buvę per gerai.

Manęs jis nesužavėjo, bet, matyt, aš jį kažkuo pakerėjau. Tad su durų uždarymu ne viskas baigėsi. Iškart prasidėjo žinutės per „Skype“. Klausė, ar bus antras mūsų susitikimas. Nežinau, patikėjau juo, sakė, kad labai jaudinosi ir neparodė tikrojo savęs (dabar jau žinau, kad per pirmą susitikimą ir pamačiau, koks iš tikrųjų jis yra), o po to prasidėjo jo vaidyba. Labai jau stengėsi...

Mane tai pradėjo žavėti. Be to, jaučiausi vieniša. Ir taip jis apsuko man galvą. Nesakau, kad jis buvo blogas, ne, turėjo labai gerų savybių.... Po kokių dviejų savaičių buvo jo gimtadienis. Na, man pačiai patinka dovanos, tad ir jam nupirkau brangią dovaną. Tačiau mūsų draugystė siekė mano gimtadienį, ir kaip manot, ar aš buvau pagerbta kokia dovana per savo gimtadienį? Ne, nebuvau, nors atvažiavo pasveikinti, nes, kaip pats sakė, buvo nepatogu nepasveikinti.

Po visų jo pastangų vieną dieną viskas ėmė ir baigėsi. Kas pasidarė? Nežinau. Taip ir likau nesupratusi. Kankinausi, nes nežinia yra baisiausia. Nedaviau jam ramybės... Vis kodėl, kodėl? Man sukosi vien tik mintis, kad jį išgąsdino man intymumo poreikis. Bet nieko nepaaiškino... Ir tik tada atėjo proto nušvitimas. Koks bejausmis žmogus buvo man apsukęs galvą... Na, guodė mintis, kad jis tikriausiai susirado kitą, ir jam su ja yra geriau. Nes jis vis kartojo, kad dabar nieko su manimi nenori, bet nežinia, kas bus ateityje. Labai skaudu ir sunku buvo. Bet po kiek laiko, išgyvenusi tą skausmą, pakilau.

Žinoma, atsargumas buvo perdėtas... Arba atvirkščiai, pradėjau beveik kas vakarą eiti į pasimatymus, arba jų būdavo net du per vakarą, bet scenarijus būdavo beveik visad toks pat. Susirašymas, susitikimas kokioje kavinėje, o po poros valandų - išsiskyrimas ir pasakymas, kad buvo smagu ir susirašysime. Bet ir toks nesąmoningas laikotarpis baigėsi, nes pajutau tokią tuštumą ir beprasmybę...

Dabar aš turiu šalia žmogų, jį labai vertinu, mano elgesys ir norai pasikeitė. Kaip sakoma, kas nenužudo, tas sustiprina. Ir dabar tik norisi, kad abu būtumėm laimingi, ir tai nėra labai lengva dviems žmonėms, kurie buvo auginami su skirtingomis vertybėmis, skirtingose šeimose. Tačiau meilė daro stebuklus. Tikra meilė, ne aistra, kuri užtemdžiusi protą (nors ir to reikia), bet noras eiti per gyvenimą kartu, viską ištverti ir likti kartu. Ir po skaudžių išgyvenimų, išsiskyrimų, kai atsiranda kažkas brangaus, brangini ir vertini.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (4)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (6)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).

Atsakymas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad „tiesiog reikia daugiau dirbti“ (199)

Tiek žiniasklaidoje, tiek savoje aplinkoje girdime, matome ar kitaip susiduriame su situacija, kai koks nors žmogus pasiskundžia sunkiu gyvenimu ir negalėjimu oriai pragyventi iš mažo atlyginimo. Tokiose situacijose visada atsiranda į pagalbą atskubantys visažiniai patarimų dalintojai, kurie mėgsta bėdžiams patarti: „Esate patys kalti – dirbkite daugiau, sunkiau, ir galėsite gerai gyventi“. Ką gi, pabandykime į šį patarimą pažvelgti kitu kampu ir panagrinėti plačiau.

Po anglų egzamino – dvyliktoko nusivylimas: ne kiekvienas anglas išlaikytų vieną jo dalių (73)

Jokio streso prieš anglų egzaminą nejaučiau. Praėjusiais metais jį laikę dvyliktokai sakė, kad tikrai nebuvo sunku, taip pat ir bandomąjį egzaminą laikėme pagal jų užduotis ir tikrai buvo lengviau. Bandomajame egzamine surinkau 80 proc., o iš egzamino net nežinau ko tikėtis.

Papasakojo apie vairavimo pamoką prieš 3 dešimtmečius: reikėjo pačiam atsinešti 20 l benzino (109)

„Kiek visa tai kainavo, nepamenu, bet labai prajuokino žinia, kad reikia atnešti 20 l benzino… Bet tokia buvo tvarka“, – prisimena DELFI skaitytojas Jonas. Pasidalijęs mintimis apie Vilniuje užfiksuotą vaizdelį iš vairavimo pamokos, ir pastaruoju metu kylant vis garsesnėms diskusijoms apie vairuotojų mokymą, jis papasakojo, kaip vairuoti buvo mokoma prieš 3 dešimtmečius.