Kai myli per mažai: vieną dieną jis tiesiog nustojo stengtis dėl draugystės

 (28)
Kaip gera atrasti žmogų su kuriuo yra gera... Mano istorija yra labai trumpa. Susipažinome internete. Buvo labai įdomu, nes susirašinėjant atradome labai daug panašumų, bendrų pomėgių ir pan. Po poros savaičių susitarėm susitikti, laukiau to labai nekantriai.
Nelaiminga meilė
© Shutterstock nuotr.

Ir štai, pagaliau, atėjo ta diena. Susitikom, nieko, toks simpatiškas vyrukas, gal šiek tiek per daug plaukų želė, bet į tai galima nekreipti dėmesio, juk tikriausiai ir pats jaudinosi prieš pirmą mūsų susitikimą. Labai sunku apibūdinti tą mūsų pirmą pasimatymą... Labai jau ilgas.

Laikau save mandagia, tad viską išklausiau, ir vos įpusėjus susitikimui, tik ir mąsčiau, kaip čia greičiau namo grįžti. Galop jis baigėsi, jau važiuodama namo žinojau, kad nenoriu su šiuo žmogumi bendrauti, nieko nebus. Tad grįžus namo ir uždarius buto duris, maniau, kad viskas aišku, pagaliau grįžau. Galėjo čia ta istorija ir baigtis, bet būtų buvę per gerai.

Manęs jis nesužavėjo, bet, matyt, aš jį kažkuo pakerėjau. Tad su durų uždarymu ne viskas baigėsi. Iškart prasidėjo žinutės per „Skype“. Klausė, ar bus antras mūsų susitikimas. Nežinau, patikėjau juo, sakė, kad labai jaudinosi ir neparodė tikrojo savęs (dabar jau žinau, kad per pirmą susitikimą ir pamačiau, koks iš tikrųjų jis yra), o po to prasidėjo jo vaidyba. Labai jau stengėsi...

Mane tai pradėjo žavėti. Be to, jaučiausi vieniša. Ir taip jis apsuko man galvą. Nesakau, kad jis buvo blogas, ne, turėjo labai gerų savybių.... Po kokių dviejų savaičių buvo jo gimtadienis. Na, man pačiai patinka dovanos, tad ir jam nupirkau brangią dovaną. Tačiau mūsų draugystė siekė mano gimtadienį, ir kaip manot, ar aš buvau pagerbta kokia dovana per savo gimtadienį? Ne, nebuvau, nors atvažiavo pasveikinti, nes, kaip pats sakė, buvo nepatogu nepasveikinti.

Po visų jo pastangų vieną dieną viskas ėmė ir baigėsi. Kas pasidarė? Nežinau. Taip ir likau nesupratusi. Kankinausi, nes nežinia yra baisiausia. Nedaviau jam ramybės... Vis kodėl, kodėl? Man sukosi vien tik mintis, kad jį išgąsdino man intymumo poreikis. Bet nieko nepaaiškino... Ir tik tada atėjo proto nušvitimas. Koks bejausmis žmogus buvo man apsukęs galvą... Na, guodė mintis, kad jis tikriausiai susirado kitą, ir jam su ja yra geriau. Nes jis vis kartojo, kad dabar nieko su manimi nenori, bet nežinia, kas bus ateityje. Labai skaudu ir sunku buvo. Bet po kiek laiko, išgyvenusi tą skausmą, pakilau.

Žinoma, atsargumas buvo perdėtas... Arba atvirkščiai, pradėjau beveik kas vakarą eiti į pasimatymus, arba jų būdavo net du per vakarą, bet scenarijus būdavo beveik visad toks pat. Susirašymas, susitikimas kokioje kavinėje, o po poros valandų - išsiskyrimas ir pasakymas, kad buvo smagu ir susirašysime. Bet ir toks nesąmoningas laikotarpis baigėsi, nes pajutau tokią tuštumą ir beprasmybę...

Dabar aš turiu šalia žmogų, jį labai vertinu, mano elgesys ir norai pasikeitė. Kaip sakoma, kas nenužudo, tas sustiprina. Ir dabar tik norisi, kad abu būtumėm laimingi, ir tai nėra labai lengva dviems žmonėms, kurie buvo auginami su skirtingomis vertybėmis, skirtingose šeimose. Tačiau meilė daro stebuklus. Tikra meilė, ne aistra, kuri užtemdžiusi protą (nors ir to reikia), bet noras eiti per gyvenimą kartu, viską ištverti ir likti kartu. Ir po skaudžių išgyvenimų, išsiskyrimų, kai atsiranda kažkas brangaus, brangini ir vertini.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Nusprendė pasikeisti pensijos kaupimo sutartį – sulaukė pribloškiančio banko atsakymo (52)

DELFI nuolat matau tekstus apie tai, kaip sunku žmonėms gyventi – kaip per mažai jie uždirba, per daug išleidžia ir panašiai. Vieni sako „mes gyvename blogiausiai už visus“, kiti atgal šaukia tą patį. Man atrodo supratau, kas yra blogiausia – mus visus kasdien gąsdina ir perspėja, bet kai tik paklausi, ką gali dėl to padaryti, valstybė atkiša špygą.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (137)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (64)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...