Kai myli per mažai: vieną dieną jis tiesiog nustojo stengtis dėl draugystės

 (28)
Kaip gera atrasti žmogų su kuriuo yra gera... Mano istorija yra labai trumpa. Susipažinome internete. Buvo labai įdomu, nes susirašinėjant atradome labai daug panašumų, bendrų pomėgių ir pan. Po poros savaičių susitarėm susitikti, laukiau to labai nekantriai.
Nelaiminga meilė
© Shutterstock nuotr.

Ir štai, pagaliau, atėjo ta diena. Susitikom, nieko, toks simpatiškas vyrukas, gal šiek tiek per daug plaukų želė, bet į tai galima nekreipti dėmesio, juk tikriausiai ir pats jaudinosi prieš pirmą mūsų susitikimą. Labai sunku apibūdinti tą mūsų pirmą pasimatymą... Labai jau ilgas.

Laikau save mandagia, tad viską išklausiau, ir vos įpusėjus susitikimui, tik ir mąsčiau, kaip čia greičiau namo grįžti. Galop jis baigėsi, jau važiuodama namo žinojau, kad nenoriu su šiuo žmogumi bendrauti, nieko nebus. Tad grįžus namo ir uždarius buto duris, maniau, kad viskas aišku, pagaliau grįžau. Galėjo čia ta istorija ir baigtis, bet būtų buvę per gerai.

Manęs jis nesužavėjo, bet, matyt, aš jį kažkuo pakerėjau. Tad su durų uždarymu ne viskas baigėsi. Iškart prasidėjo žinutės per „Skype“. Klausė, ar bus antras mūsų susitikimas. Nežinau, patikėjau juo, sakė, kad labai jaudinosi ir neparodė tikrojo savęs (dabar jau žinau, kad per pirmą susitikimą ir pamačiau, koks iš tikrųjų jis yra), o po to prasidėjo jo vaidyba. Labai jau stengėsi...

Mane tai pradėjo žavėti. Be to, jaučiausi vieniša. Ir taip jis apsuko man galvą. Nesakau, kad jis buvo blogas, ne, turėjo labai gerų savybių.... Po kokių dviejų savaičių buvo jo gimtadienis. Na, man pačiai patinka dovanos, tad ir jam nupirkau brangią dovaną. Tačiau mūsų draugystė siekė mano gimtadienį, ir kaip manot, ar aš buvau pagerbta kokia dovana per savo gimtadienį? Ne, nebuvau, nors atvažiavo pasveikinti, nes, kaip pats sakė, buvo nepatogu nepasveikinti.

Po visų jo pastangų vieną dieną viskas ėmė ir baigėsi. Kas pasidarė? Nežinau. Taip ir likau nesupratusi. Kankinausi, nes nežinia yra baisiausia. Nedaviau jam ramybės... Vis kodėl, kodėl? Man sukosi vien tik mintis, kad jį išgąsdino man intymumo poreikis. Bet nieko nepaaiškino... Ir tik tada atėjo proto nušvitimas. Koks bejausmis žmogus buvo man apsukęs galvą... Na, guodė mintis, kad jis tikriausiai susirado kitą, ir jam su ja yra geriau. Nes jis vis kartojo, kad dabar nieko su manimi nenori, bet nežinia, kas bus ateityje. Labai skaudu ir sunku buvo. Bet po kiek laiko, išgyvenusi tą skausmą, pakilau.

Žinoma, atsargumas buvo perdėtas... Arba atvirkščiai, pradėjau beveik kas vakarą eiti į pasimatymus, arba jų būdavo net du per vakarą, bet scenarijus būdavo beveik visad toks pat. Susirašymas, susitikimas kokioje kavinėje, o po poros valandų - išsiskyrimas ir pasakymas, kad buvo smagu ir susirašysime. Bet ir toks nesąmoningas laikotarpis baigėsi, nes pajutau tokią tuštumą ir beprasmybę...

Dabar aš turiu šalia žmogų, jį labai vertinu, mano elgesys ir norai pasikeitė. Kaip sakoma, kas nenužudo, tas sustiprina. Ir dabar tik norisi, kad abu būtumėm laimingi, ir tai nėra labai lengva dviems žmonėms, kurie buvo auginami su skirtingomis vertybėmis, skirtingose šeimose. Tačiau meilė daro stebuklus. Tikra meilė, ne aistra, kuri užtemdžiusi protą (nors ir to reikia), bet noras eiti per gyvenimą kartu, viską ištverti ir likti kartu. Ir po skaudžių išgyvenimų, išsiskyrimų, kai atsiranda kažkas brangaus, brangini ir vertini.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (98)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (916)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2702)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?