Kada vyks referendumas dėl Eurazijos muitų sąjungos?

 (37)
Kaip savo „Facebook“ profilyje neseniai pastebėjo vienas žinomas Lietuvos ekonomistas, tiek 1991 m. referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės, tiek 2003 m. referendume dėl stojimo į ES, „prieš“ pasisakė apie 147 tūkst. arba apie 10 proc. prie balsadėžių atėjusiųjų mūsų šalies gyventojų.
© DELFI (Š.Černiausko nuotr.)

Apie tai, ko jie linki Lietuvai, diskutuoti turbūt neverta, tačiau pakalbėkime apie tai, kodėl pastarojo meto įvykiai referendumą dėl Lietuvos stojimo į Eurazijos muitų sąjungą daro visai įmanomą.

Žinia, šiuo metu aistrų daug keliantis referendumas „dėl žemės“ kartu turės ir dar keletą punktų: parašų naujiems referendumams inicijuoti kartelę norima nuo 300 tūkst. nuleisti iki 100 tūkst., taip pat siūloma referendumuose priimtus sprendimus atšaukti tik kituose referendumuose bei stipriai suvaržyti Lietuvos žemės gelmių žvalgymus ieškant naudingųjų išteklių.

Balsuoti bus galima tik „už“ ar „prieš“ visą pasiūlymų paketą. Apie tai, kad referendumo iniciatyvinė grupė, mano nuomone, manipuliavo visuomene rinkdama parašus ir pateikė nepilną bei tendencingą informaciją, taip pat nediskutuosiu.

Tačiau pakalbėkime apie tai, kas gali nutikti, jei šiame referendume dėl „žemės“ pasisakysime už, t.y. ne tik Konstitucijoje įtvirtinsime įsipareigojimų ES sulaužymą, bet ir nuspręsime, kad naujiems referendumams užteks tik 100 tūkst. parašų? Tuomet tų 147 tūkst. piliečių, pasisakiusių prieš Lietuvos nepriklausomybę, bus net 47 tūkstančiais daugiau nei reikia referendumui inicijuoti. Ką gi tai gali reikšti?

Pirmiausia, nemanau, kad net šiems žmonėms surinkus parašus dėl išstojimo iš ES, tokiame referendume lietuviai nubalsuotų „už“ – tik nenorintis matyti nemato ES pinigais finansuojamų visiems naudingų projektų bei Lietuvos ekonominio progreso. Tik nenorintis žinoti nežino, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą) 2003 m. sudarė 50 proc. ES vidurkio, o 2012 m. – jau 72 proc. Netgi nebesame ES „uodegoje“ – pagal šį rodiklį jau aplenkėme Estiją (!), Lenkiją (!), Vengriją (!), taip pat esame aukščiau už Latviją ir, be abejo, Kroatiją, Rumuniją bei Bulgariją.

Negana to, vos keli procentiniai punktai mus skiria nuo tokių šalių kaip Slovakija, Graikija (!) ir Portugalija (!!), kurias, esant dabartinėms ekonominėms projekcijoms, per keletą metų pralenksime. Kitaip tariant – gyvename labai neblogai ir, pačios Vakarų Europos paramos bei patarimų dėka, sparčiai ją vejamės. Be abejo, su užsienyje negyvenusiais ir negalinčiais patikėti, kad gyvename tikrai neblogai, ginčytis neverta.

Vis dėlto, įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad koks nors aukštas pareigas einantis ES pareigūnas Briuselyje, pasirodo, namuose laiko nelegalią tarnaitę – nepilnametę lietuvaitę. Arba kažką panašaus – tai tikrai realiau nei mėlynas mėnulis. Drioksteli skandalas, o įvertinus lietuvių violetines paranojas, Europos Sąjunga bulvarinėje žiniasklaidoje netrunka patapti „mūsų vaikus tvirkinančia iškrypėlių sąjunga“.

Pridėkime akivaizdžiai į Kremlių atsisukusias partijas, to paties Kremliaus patikėtinių rankose esančius kai kuriuos Lietuvos leidinius ir gausiai samdomus interneto komentuotojus – štai ir turime masinę, prieš ES nukreiptą psichozę.

Dar prisimenate tuos 147 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasisakiusių prieš Lietuvos nepriklausomybę 1991 m.? Minėto hipotetinio skandalo akivaizdoje vos dviejų trečdalių jų užteks surinkti parašus dėl Lietuvos išstojimo iš ES. Vėl įsivaizduokime (o čia net įsivaizduoti nereikia, nes tai labai tikėtina sulaužius stojimo sutarties įsipareigojimus), kad tebevykstant ankstesnėje pastraipoje aprašytai psichozei, ES dar mus nubaudžia už „žemės“ referendumu priimtas Konstitucijos pataisas. Pyktis ant „iškrypėlių sąjungos“ auga, viršija 51 proc., ir... Mes išstojame.

Tuomet gauname muitų savo į ES vežtoms prekėms, greitai įsitikiname, kad šiuo metu pasaulyje konkuruoja ne pavienės valstybės, o regionai, todėl nebelieka nieko kito, kaip jungtis prie... Eurazijos muitų sąjungos. Vėl greitai surenkami parašai, vėl nubalsuojama už. O toliau? „Lietuvos jungimas prie Kaliningrado srities“ ir panašios iniciatyvos?

Skamba kaip sapnas? Galbūt. Bet stiprėjant ultradešiniesiems judėjimams (matyt, krizė baigėsi, jei rimtesnių problemų Europoje nebėra), Kremliui toliau vykdant aktyvius informacinius veiksmus Baltijos šalyse, o Lietuvos Vyriausybę sudarant mažiausiai trim antilietuviškoms partijoms, man toks scenarijus nebeatrodo visiškai neįmanomas.

Todėl jei minėtas „žemės“ referendumas įvyks, jį paprasčiausiai boikotuosiu ir aktyviai skatinsiu kitus elgtis taip pat. Tik ES šį vargingą kraštą šiaip ne taip tempia į civilizacijos ir pažangos šviesą, todėl, kol dar netapome Liuksemburgu ar bent jau Suomija, tol aš į ES ratus pagalių kaišyti nenoriu. Kaip ir nenoriu, kad 147 tūkst. Lietuvos nepriklausomybės neparėmusių žmonių parašų užtektų naujiems referendumams.

Pabaigai – anaiptol nesu prieš referendumus ir svarbių klausimų sprendimą jų būdu. Deja, dabar keliamo klausimo spręsti mums nereikia – užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą mes esame įsipareigoję stojimo į ES sutartyje, o dėl tos „žemėlės“ iš tikrųjų nerimaujančius patriotus turiu nuliūdinti, kad per juridinius asmenis užsieniečiai žemę Lietuvoje jau seniausiai perka. Gaila, kad iniciatyvinė grupė nesiūlo referendumo dėl tokių išties svarbių klausimų kaip privaloma liustracija ar biurokratinės naštos verslui mažinimas, bet čia turbūt manipuliuoti emocijomis būtų sunkiau.

Labai tikiuosi, kad vis dėlto į Eurazijos muitų sąjungą mums stoti nereikės, kaip ir neteks kas savaitę bėgti prie balsadėžių gelbėti šalies nuo kitų beprotiškų iniciatyvų. Ar auklėti patiklesniuosius, kad neitų balsuoti. Verčiau sąžiningai dirbkime, kurkime ir dar labiau artėkime prie ES pragyvenimo lygio vidurkio!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (75)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (242)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (297)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?