Kada vyks referendumas dėl Eurazijos muitų sąjungos?

 (37)
Kaip savo „Facebook“ profilyje neseniai pastebėjo vienas žinomas Lietuvos ekonomistas, tiek 1991 m. referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės, tiek 2003 m. referendume dėl stojimo į ES, „prieš“ pasisakė apie 147 tūkst. arba apie 10 proc. prie balsadėžių atėjusiųjų mūsų šalies gyventojų.
© DELFI (Š.Černiausko nuotr.)

Apie tai, ko jie linki Lietuvai, diskutuoti turbūt neverta, tačiau pakalbėkime apie tai, kodėl pastarojo meto įvykiai referendumą dėl Lietuvos stojimo į Eurazijos muitų sąjungą daro visai įmanomą.

Žinia, šiuo metu aistrų daug keliantis referendumas „dėl žemės“ kartu turės ir dar keletą punktų: parašų naujiems referendumams inicijuoti kartelę norima nuo 300 tūkst. nuleisti iki 100 tūkst., taip pat siūloma referendumuose priimtus sprendimus atšaukti tik kituose referendumuose bei stipriai suvaržyti Lietuvos žemės gelmių žvalgymus ieškant naudingųjų išteklių.

Balsuoti bus galima tik „už“ ar „prieš“ visą pasiūlymų paketą. Apie tai, kad referendumo iniciatyvinė grupė, mano nuomone, manipuliavo visuomene rinkdama parašus ir pateikė nepilną bei tendencingą informaciją, taip pat nediskutuosiu.

Tačiau pakalbėkime apie tai, kas gali nutikti, jei šiame referendume dėl „žemės“ pasisakysime už, t.y. ne tik Konstitucijoje įtvirtinsime įsipareigojimų ES sulaužymą, bet ir nuspręsime, kad naujiems referendumams užteks tik 100 tūkst. parašų? Tuomet tų 147 tūkst. piliečių, pasisakiusių prieš Lietuvos nepriklausomybę, bus net 47 tūkstančiais daugiau nei reikia referendumui inicijuoti. Ką gi tai gali reikšti?

Pirmiausia, nemanau, kad net šiems žmonėms surinkus parašus dėl išstojimo iš ES, tokiame referendume lietuviai nubalsuotų „už“ – tik nenorintis matyti nemato ES pinigais finansuojamų visiems naudingų projektų bei Lietuvos ekonominio progreso. Tik nenorintis žinoti nežino, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą) 2003 m. sudarė 50 proc. ES vidurkio, o 2012 m. – jau 72 proc. Netgi nebesame ES „uodegoje“ – pagal šį rodiklį jau aplenkėme Estiją (!), Lenkiją (!), Vengriją (!), taip pat esame aukščiau už Latviją ir, be abejo, Kroatiją, Rumuniją bei Bulgariją.

Negana to, vos keli procentiniai punktai mus skiria nuo tokių šalių kaip Slovakija, Graikija (!) ir Portugalija (!!), kurias, esant dabartinėms ekonominėms projekcijoms, per keletą metų pralenksime. Kitaip tariant – gyvename labai neblogai ir, pačios Vakarų Europos paramos bei patarimų dėka, sparčiai ją vejamės. Be abejo, su užsienyje negyvenusiais ir negalinčiais patikėti, kad gyvename tikrai neblogai, ginčytis neverta.

Vis dėlto, įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad koks nors aukštas pareigas einantis ES pareigūnas Briuselyje, pasirodo, namuose laiko nelegalią tarnaitę – nepilnametę lietuvaitę. Arba kažką panašaus – tai tikrai realiau nei mėlynas mėnulis. Drioksteli skandalas, o įvertinus lietuvių violetines paranojas, Europos Sąjunga bulvarinėje žiniasklaidoje netrunka patapti „mūsų vaikus tvirkinančia iškrypėlių sąjunga“.

Pridėkime akivaizdžiai į Kremlių atsisukusias partijas, to paties Kremliaus patikėtinių rankose esančius kai kuriuos Lietuvos leidinius ir gausiai samdomus interneto komentuotojus – štai ir turime masinę, prieš ES nukreiptą psichozę.

Dar prisimenate tuos 147 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasisakiusių prieš Lietuvos nepriklausomybę 1991 m.? Minėto hipotetinio skandalo akivaizdoje vos dviejų trečdalių jų užteks surinkti parašus dėl Lietuvos išstojimo iš ES. Vėl įsivaizduokime (o čia net įsivaizduoti nereikia, nes tai labai tikėtina sulaužius stojimo sutarties įsipareigojimus), kad tebevykstant ankstesnėje pastraipoje aprašytai psichozei, ES dar mus nubaudžia už „žemės“ referendumu priimtas Konstitucijos pataisas. Pyktis ant „iškrypėlių sąjungos“ auga, viršija 51 proc., ir... Mes išstojame.

Tuomet gauname muitų savo į ES vežtoms prekėms, greitai įsitikiname, kad šiuo metu pasaulyje konkuruoja ne pavienės valstybės, o regionai, todėl nebelieka nieko kito, kaip jungtis prie... Eurazijos muitų sąjungos. Vėl greitai surenkami parašai, vėl nubalsuojama už. O toliau? „Lietuvos jungimas prie Kaliningrado srities“ ir panašios iniciatyvos?

Skamba kaip sapnas? Galbūt. Bet stiprėjant ultradešiniesiems judėjimams (matyt, krizė baigėsi, jei rimtesnių problemų Europoje nebėra), Kremliui toliau vykdant aktyvius informacinius veiksmus Baltijos šalyse, o Lietuvos Vyriausybę sudarant mažiausiai trim antilietuviškoms partijoms, man toks scenarijus nebeatrodo visiškai neįmanomas.

Todėl jei minėtas „žemės“ referendumas įvyks, jį paprasčiausiai boikotuosiu ir aktyviai skatinsiu kitus elgtis taip pat. Tik ES šį vargingą kraštą šiaip ne taip tempia į civilizacijos ir pažangos šviesą, todėl, kol dar netapome Liuksemburgu ar bent jau Suomija, tol aš į ES ratus pagalių kaišyti nenoriu. Kaip ir nenoriu, kad 147 tūkst. Lietuvos nepriklausomybės neparėmusių žmonių parašų užtektų naujiems referendumams.

Pabaigai – anaiptol nesu prieš referendumus ir svarbių klausimų sprendimą jų būdu. Deja, dabar keliamo klausimo spręsti mums nereikia – užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą mes esame įsipareigoję stojimo į ES sutartyje, o dėl tos „žemėlės“ iš tikrųjų nerimaujančius patriotus turiu nuliūdinti, kad per juridinius asmenis užsieniečiai žemę Lietuvoje jau seniausiai perka. Gaila, kad iniciatyvinė grupė nesiūlo referendumo dėl tokių išties svarbių klausimų kaip privaloma liustracija ar biurokratinės naštos verslui mažinimas, bet čia turbūt manipuliuoti emocijomis būtų sunkiau.

Labai tikiuosi, kad vis dėlto į Eurazijos muitų sąjungą mums stoti nereikės, kaip ir neteks kas savaitę bėgti prie balsadėžių gelbėti šalies nuo kitų beprotiškų iniciatyvų. Ar auklėti patiklesniuosius, kad neitų balsuoti. Verčiau sąžiningai dirbkime, kurkime ir dar labiau artėkime prie ES pragyvenimo lygio vidurkio!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (555)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (33)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (119)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (151)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.

Mokyklos realybė: kai mokytoja nenori dirbti, dainuojame V. Šiškausko dainas (89)

Esu 8 klasės moksleivė ir norėčiau kreiptis į gerbiamą švietimo ministrę dėl mokslo metų ilginimo. Labai daug moksleivių piktinasi, kad bus ilginami mokslo metai, bet nepagrindžia, kodėl tai yra blogai. Todėl aš norėčiau išsakyti savo nuomonę.