Jei pastatytų Nacionalinį stadioną...

 (12)
Vyriausybei paskelbus apie apsisprendimą tęsti Nacionalinio stadiono Šeškinėje statybas, atgimsta ir diskusijos apie jo reikalingumą. Visi žinome, kaip baigėsi ankstesni mėginimai pastatyti stadioną, tad ko galime tikėtis šį kartą?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Milžiniškų išlaidų. Surengti vienas sporto varžybas preliminariai gali kainuoti net iki 30 tūkst. litų. Labai įdomu, kiek Lietuvos sporto klubų ar federacijų pasiryžtų reguliariai mokėti tokias sumas. Manau, atsakymą visi žinome. Na, o stadionui pastatyti trūksta nei daug, nei mažai - 270 mln. litų. Skelbiama, kad didžioji dalis būtų finansuojama iš ES lėšų, tačiau dar 100 mln. teks sukrapštyti patiems, norint sutvarkyti infrastruktūrą.

Atsakomybė už Nacionalinį stadioną, jį pastačius, būtų metama sostinės valdžiai. Vilniaus savivaldybei tektų ne tik sukti galvą, kokius renginius organizuoti norint statinį užpildyti, bet ir padengti išlaikymo kaštus (6-10 mln. litų per metus), kurie, esant sudėtingai miesto situacijai, gali tapti tikru akmeniu po kaklu.

Pustuščių tribūnų. Lietuvos futbolo federacija teigia išgalėsianti surengti vienerias rungtynes per metus. Puiku, tačiau ką daryti likusias 364 dienas? Surengtume Dainų šventę, pakoncertuotų viena kita muzikos pasaulio garsenybė, ir viskas? Grandioziniam projektui reikalingi ir pastovūs masiniai renginiai. Tačiau akivaizdu, kad tokio poreikio nėra. Toli gražu ne visada užsipildo ir kelis kartus mažesni šalies stadionai, o didesni kultūros ar meno renginiai, kurie esą vyktų šiame milžiniškame statinyje, puikiai išsitenka universaliose arenose bei miestų estradose.

Neracionalaus lėšų paskirstymo. Pastačius šį gigantą, galėtų drastiškai sumažėti finansavimas kitų sporto objektų įrengimui ar atnaujinimui. Dėl to, kiek žinau, viešai nerimaujama.

Ar nepastačius Nacionalinio stadiono turėsime raudonuoti iš gėdos atvažiavus garsiems užsienio sportininkams? Nebūtinai. Ne vienas sporto objektas laukia rekonstrukcijos ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose. Su ženkliai mažesnėmis išlaidomis galima atnaujinti skirtingoms sporto šakoms pritaikytus statinius, kurie būtų pranašesni didesne renginių pasiūla bei mažesniais išlaikymo kaštais.

Kitas variantas - Nacionaliniame stadione įrengti tik būtiniausias patalpas, sumažinti sėdimų vietų skaičių, t.y., stengtis jį padaryti kuo konkurencingesnį. Mat pagal dabartinį modelį stadiono nuoma, pavyzdžiui, futbolo rungtynėms būtų net 10 kartų didesnė nei kitose arenose.

Kas mūsų sporto infrastruktūrai būtų naudingiau - turėti jaukias ir kompaktiškas sporto bazes, kuriose renginiai vyktų nuolat, ar statyti milžiniškų išlaidų reikalaujantį statinį tik tam, kad statytume? Sprendimas jau priimtas. Man panašu, kad ne sporto atstovų ir mokesčių mokėtojų naudai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (105)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (84)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...