Jaunimo galia: byra sienos tarp ES ir rytinių kaimynių

 (7)
Rytų partnerystė yra neginčijamas Lietuvos užsienio politikos prioritetas, kurį, pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, stengiamasi paversti ir europiniu prioritetu. Tarp daugelio dviejų šalių grupių bendradarbiavimo plotmių – ir jaunųjų ES piliečių bei jaunimo iš rytinių kaimynių ryšiai. Didžiausią dėmesį skiriant per televizorių matomų politikų susitikimams, ekspertų nuomonėms ir verslui, svarbu nepamiršti, kad jaunimas aktyviai griauna ekonominius, politinius, socialinius, kultūrinius barjerus bei kuria ateities galimybes.
Jaunimo galia. E. Gendrėnaitės nuotr.
© Autoriaus nuotr.

Smagus ir naudingas tobulėjimas

ES ir rytinių kaimynių jaunimo ryšių mezgimas ir bendradarbiavimas patenka į VI-ąją Rytų partnerystės platformą, žinomą kaip „Ryšiai tarp žmonių“. Joje tarp įvairių programų svarbią vietą užima ir Europos Komisijos programa „Veiklus jaunimas“, kuri per seminarus, mokymus ir projektus augina sąmoningus bei iniciatyvius piliečius, jaunimo lyderius. Pagrįsta neformalaus ugdymo metodais, ji apima įvairiausias sritis – nuo kultūrinių skirtumų mažinimo iki pagarbos žmogaus teisėms ugdymo. Dalyvauti įvairiuose šios programos renginiuose ir semtis lyderystės, komandinio darbo tarptautinėje aplinkoje, neformaliojo ugdymo bei kitų įgūdžių gali jaunimas nuo 13-os metų.

Dar prieš Rytų Partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, Kaune nudundėjo ir Rytų partnerystės jaunimo forumas, kuriame programai skirtas labai didelis dėmesys. Pasak Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atstovės Eglės Venckutės, kalbėta ne tik apie neformaliojo ugdymo bei jaunimo darbo pripažinimą ES ir Rytų partnerystės šalyse, jo kokybę ir matomumą, bet ir apie jaunimo (ne)darbą bei mokymąsi plačiąja prasme. Kadangi programos renginiai priskiriami neformaliam ugdymui, tai yra ir mokomoji, ir įgalinančioji programa. Po projektų dalyviams įteikti sertifikatai „Youthpass“ parodo, kad įgyti bei patobulinti gebėjimai, naujos patirtys yra dokumentuojami pagal ES standartus ir gali padėti siekti svajonių. Jei tokie dokumentai būtų pripažįstami kaip kursai ar papildomas išsilavinimas, tai galėtų reikšti papildomas galimybes gauti darbą tiek jauniems ES piliečiams, tiek ir jaunimui iš rytinių kaimynių.

Europeizacijos nauda

Vertinant tarptautinius jaunimo projektus reiktų nepamiršti ir europeizacijos lygmens. Šis politologų mėgstamas terminas paprastai vartojamas kalbant apie ES formalių ir neformalių taisyklių, politikos strategijų, elgesio modelių, problemų sprendimo būdų, politinių struktūrų sklidimą, formavimą ir perėmimą. Programa „Veiklus jaunimas“ gali būti laikoma vienu iš europeizacijos įgyvendinimo įrankių. Per tarptautinius jaunimo mainus susitinka nemaža grupė jaunimo iš ES ir rytinių kaimynių, kurie pagal ES nubrėžtas gaires diskutuoja viena ar kita tema, planuoja ateities veiklas ir kartu įgyvendina projektus. Tai reiškia, jog bendrų veiklų metu analizuojami požiūriai, įvertinamos nuomonės, dalinamasi patirtimi, ieškoma optimalių sprendimų ir t.t.

Šiuo atveju ES piliečiai turi galimybę pristatyti savo šalį rytiniams kaimynams, skatinti juos labiau domėtis ES, įvertinti jos pliusus ir minusus. Priklausomai nuo žinių, kurias europiečiai per programos renginius pateikia „skaniu formatu“, formuojasi ir keičiasi dalyvaujančių asmenų pasaulėžiūra, plečiasi akiratis, kyla naujos idėjos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jaunas armėnas, dalyvavęs programoje „Veiklus jaunimas“ ne tik neliks abejingas šalyje vykdomoms reformoms, skirtoms priartėti prie ES, bet ir, tikėtina, jas skatins. Tokiu būdu savanoriška veikla ima pintis su pilietinėmis teisėmis bei pareigomis ir gali tapti paskata jaunajai kartai kovoti už šalies priartėjimą prie ES.

Ką dar galime pasiūlyti?

Nors programa „Veiklus jaunimas“ yra jau plačiai žinoma, tai tikrai ne vienintelis būdas megzti santykius ir mažinti atskirtį tarp ES ir rytinių kaimynių jaunimo plotmėje. Gerą pavyzdį pateikė seniausia Lietuvos studentų organizacija – Tautinė Lietuvių Studentų Korporacija Neo-Lithuania. Jos narių komanda Lietuvos užsienio reikalų ministerijai (URM) pateikė projektą, pagal kurį iš Ivane Javakhishvili Tbilisio valstybinio universiteto į Lietuvą savaitei atvyko penki jaunimo lyderiai. Studentai iš Gruzijos bendravo ir ryšius mezgė ne tik su Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų studentų bendruomenėmis, bet taip pat vyko į Seimą, Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, susitiko su Kauno meru Andriumi Kupčinsku, dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ketveri metai po Rusijos-Gruzijos konflikto: NATO ir ES pamokos“. Šis suplanuotas renginys leido užmegzti akademinius, socialinius, kultūrinius ir, galima sakyti, politinius ryšius, kurie tęsiasi ir toliau.

Šalia jaunimo mainų nereiktų pamiršti ir verslo. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Prekyba: naujos galimybės, nauji partnerystės būdai ir naujos grėsmės”, kurios metu daug kalbėta apie ES ir rytinių kaimynių bendradarbiavimą versle, buvo ne kartą minima, jog įmonės nors dar gana atsargiai vertina rytines kaimynes, vis tik, mato ir daug potencialo bendravimui ateityje. Be to, visuomet galima remtis „Investuok Lietuva” pasiūlytos programos „Kurk Lietuvai” adaptuotu modeliu: į rytinėje kaimynėje įsikūrusią įmonę būtų galima kviesti stažuotis jaunimą iš ES šalių narių bei Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos.

Apibendrinant minčių lietų, norisi dar kartą pabrėžti, jog jaunimas gali veiksmingai griauti tas sienas, kurias politikai ir ekspertai sunkiai įveikia. Jaunų asmenų mokymasis ir mentaliteto keitimas gali padaryti tai, ko šiuo metu siekiama reikalaujant reformų ir žadant ekonominį atlygį. Svarbu vertinti jaunimo bendradarbiavimo rezultatus ir ženklus, kurie rodo, jog įvairių šalių jaunosios kartos susikalbėjimas gali įveikti ir rytinių kaimynių nenorą keistis, ir ES tvirtovės sienas.

Ir tu norėtum rašyti apie tai, kas rūpi jauniems žmonėms? Jau dabar prisijunk prie „Žinau viską" jaunųjų žurnalistų tinklo! Daugiau informacijos ieškok portale www.zinauviska.lt.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (39)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.